Atvirumo valandėlė

Genovaitė ŠNUROVA. Gal kažkuo nusidėjau gyvenimui, kad jis man šeiminės laimės pašykštėjo. Turėjau keturias seseris (dvi jau mirusios), bet tik aš viena likau netekėjusi. Mano klasės draugės irgi visos ištekėjo, o aš vis ne. Bendrakursės irgi sukūrė šeimas, o aš kaip ne, taip ne. Kartais pagalvoju, kad ne vien likimas man buvo nedraugiškas, bet ir […]

Gimtasis mano kaimelis labai nedidelis. Jame tik dvylika sodybų. Ilgą laiką šeši namai stovėjo tušti. Dabar jau tik keturi: į savo tėvų namus gyventi sugrįžau aš, o dar vieną namelį nupirko kažkoks paslaptingas garbaus amžiaus vyriškis. Kodėl paslaptingas? Ogi todėl, kad tik prieš keletą dienų garsiajai mūsų kaimo detektyvei Anastazijai pavyko išaiškinti jo asmenybę ir […]

Genovaitė ŠNUROVA. Tylu dabar mano namuose. Trys suaugę vaikai jau seniai paliko namus. Vyriausioji dukra įsikūrė Švedijoje, turi du paauglius vaikus, kurie nekalba lietuviškai. Dėl to aš kaltinu dukrą, bet ji atsikerta, kad vaikams mokėti tris kalbas – labai sudėtinga, mat žentas – suomis, todėl jis nori, kad vaikai kalbėtų ir jo gimtąja kalba. Švedų […]

Šiandien, kai į viską žiūriu iš laiko perspektyvos, atrodo, kad tai buvo ne mano gyvenimas. Kad kažkokia kita moteris jį gyveno už mane, o aš tik stebėjau. Juk ar galėjau aš, kadaise stipri, didelių tikslų turinti asmenybė, leistis išnaudojama, skriaudžiama ir žeminama? Argi galėjau taip nusiristi, kad už paskutinius pinigus pirkčiau ne duonos vaikams, o […]

Irena Ratkevičiūtė Ištekėjau būdama devyniolikos. Skubėjau išeiti iš gimtųjų namų, nes juose ramybės nebuvo nei dieną, nei naktį. Tėvas gėrė. O išgėręs tapdavo agresyvus. Mušdavosi ne tik su sugėrovais – mušdavo ir motiną. Žiauriai, be gailesčio. Žinodami, kad tėvas geria ir vakare grįš girtas, išeidavom iš namų. Kur tik neteko nakvoti: šiaudų kūgiuose, daržinėje ant […]

Atsitiktinė pažintis ir iš anksto neplanuotas pokalbis su garbaus amžiaus vyru privertė susimąstyti. Netgi daugiau – tas pokalbis vis neišeina iš galvos. Neduoda ramybės mintis, kad būtent toks gerumas, būtent tokia pagalba ir yra tikrasis nuoširdumas, tikra padėka už kažkada patirtą rūpestį, atjautą, supratingumą. O dabar apie viską iš eilės. Utenos autobusų stotyje šalia manęs, […]

Irena RATKEVIČIŪTĖ. Paprasčiausiai reikia išsikalbėti. Visa tai, ką šitiek metų nešiojau savyje, virto ledu krūtinėje. Tapau bejausme žmogysta, kantriai nešančia savo kryžių. Nejautria patyčioms ir įžeidinėjimams. Net tada, kai sužinojau, kad sergu kepenų ciroze, per mano skruostą nenuriedėjo nė viena ašara. Gimiau prieš penkiasdešimt trejus metus. Mama buvo mokytoja, tėvas – ligoninės skyriaus vedėjas, puikus […]

Genovaitė ŠNUROVA. Dirbau kolektyve, kuriame daugumą sudarė moterys. Darbas buvo susijęs su visokiausių ataskaitų, sutarčių, protokolų, projektų rašymu. Kitaip sakant, sėdimas. Du mūsų kolegos vyrai jau buvo įpratę prie mūsų moteriškų pasiplepėjimų kavos gėrimo pertraukėlių metu, pasiguodimų, paatviravimų. Iš viso pulkelio moterų tik trys buvo ištekėjusios, visos kitos – išsiskyrusios, o aš – senmergė. Kartais […]

Genovaitė ŠNUROVA. Namas, kuriame gyveno mano močiutė, buvo medinis, statytas gal dar mano prosenelio. Man labai juokingai skambėdavo pasakymas, kad močiutės namas – dviejų galų, nes, mano įsitikinimu, visi namai turėjo ir priekį, ir galą, tai, vadinasi, irgi du galus. Viename namo gale gyveno močiutė (senelis mirė dar iki mano gimimo), o kitame – močiutės […]

Genovaitė ŠNUROVA. Mano tėvai buvo mokslininkai. Mama dirbo vienoje mokslo įstaigoje, tėtis – kitoje. Be to, jis dar dėstė vienoje aukštojoje mokykloje. Aš buvau vienturtė jų duktė. Prisipažinsiu – šiek tiek palepinta, nes tėvai man beveik neturėjo laiko. Abu buvo taip užsiėmę savo moksline veikla, kad aš, galima sakyti, auklėjau pati save, o dėmesio stygių […]