Atvirumo valandėlė

Mano draugė Saliutė neseniai šventė jubiliejinį gimtadienį. Iki jo likus porai mėnesių gavau ilgą jos ranka rašytą laišką ir kvietimą į šventę. Galvojau, kad nevažiuosiu, nes dabar ji gyvena labai toli nuo manęs, savo automobilio neturiu, prašyti, kad kas nuvežtų tokį ilgą kelią, irgi nesinori, o ir sveikata nebe ta, kad autobusu galėčiau trenktis į […]

Negaliu žodžiais perteikti šiandieninės savijautos. Jaučiuosi taip, lyg mažų mažiausiai vikšrinis traktorius būtų per mane pervažiavęs. Neklauso nei mintys, nei rankos. Emocijos nepavaldžios protui. Nežinau, kaip jausitės jūs, perskaitę pasakojimą apie vakar dieną. O ji – tikrai neeilinė. Tokia, kuri tikrai nepasimirš visą likusį gyvenimą. Su pusbroliu Aliuku (tik užaugusi sužinojau, kad jo tikras vardas […]

Ištekėjau labai jauna – vos sulaukusi aštuoniolikos. Net nežinau, ar tikrai buvau įsimylėjusi Tomą, ar tik įsivaizdavau mylinti. Apsisprendimą skubino giminės, teigdami, kad nepraleisčiau tokios puikios progos, nes kito tokio „žmogus be jokių priekaištų“ daugiau gali nebepasitaikyti. Tuoj po vestuvių, kurias mums iškėlė Tomo tėvai, mirė jo močiutė. Kadangi jos butas liko tuščias, mums buvo […]

Prieš keletą dešimtmečių iš lūpų į lūpas keliavusi sparnuota frazė, kad apie vyrų neištikimybę paskutinės sužino jų žmonos, neprarado aktualumo iki šių dienų. Regina nebuvo išimtis… Kad Rolandas įsimylėjo bendradarbę Mildą, kolegoms buvo žinoma. Juk ne veltui sakoma, kad kosulio ir meilės nepaslėpsi. Į pirmuosius Rolando rodomus dėmesio ženklus Milda nereagavo. Vėliau netgi pyko, visokiais […]

Mane su Aleksu supažindino buvusi kaimynė. Abi susitikome miesto parke, sustojome paplepėti, o Aleksas kaip tik tą minutę ėjo pro šalį. Kaimynė ir Aleksas – buvę bendradarbiai. Džentelmeniškai atrodantis Aleksas pakvietė mus į netoliese esančią kavinukę, pavaišino kava, nupirko po pyragaitį, pasikalbėjome, pajuokavome ir išsiskyrėme: aš nuėjau į vieną pusę, o kaimynė ir Aleksas – […]

Genovaitė ŠNUROVA Šalia du nedidelius mietelius jungiančio žvyrkelio yra trys nedideli kaimeliai. Juose – vos po keletą sodybų, esančių, kaip mes juokaudavome, per padorų atstumą viena nuo kitos. Tada, kai viename iš tų kaimelių ir aš gyvenau, visos trobos buvo pilnos žmonių, visose virė gyvenimas.Visuose trijuose kaimeliuose gyveno beveik be išimties gausios šeimos, o šalia […]

Genovaitė ŠNUROVA Aš irgi noriu papasakoti man gerai žinomą istoriją. Ji gal ne visai tradicinė. Juk paprastai motinos dėl savo vaikų padaro viską, kad jie būtų laimingi. O mano kaimynė elgėsi atvirkščiai…Priešais mūsų butą gyvenanti kaimynė Ona buvo mano mamos draugė, o jos du sūnūs – mano bendraamžiai. Su jais nuo vaikystės draugavome: kartu žaidėme, […]

Genovaitė ŠNUROVA Angelės ir Augustino šeima gal apie porą dešimtmečių vis dar vylėsi susilaukti savo vaikų. Nepavyko. Nuleido rankas netgi tie medicinos profesoriai, kurie ilgą laiką tikėjo, kad gali įvykti stebuklas, kad nevaisingumui lyg ir nėra rimtų priežasčių. Tada šeima ir nusprendė pasiimti globoti našlaitį, nes norėjosi, jog namuose klegėtų vaikiški balsai…Angelė norėjo į šeimą […]

Genovaitė ŠNUROVA Pavargau. Nieko sunkaus visą dieną nedirbau, o pavargau. Gal nuo įspūdžių gausos, gal nuo neramių minčių, o gal ir nuo savotiško nusivylimo. Savimi, aišku, nusivyliau, o ne kitais.Dabar žinau, kad ilgai šitaip sėdėsiu, spoksosiu į vieną tašką lubose ir galvosiu, galvosiu… Prisiminimai neleis užmigti. O gal net kažkokia savigrauža. Nors, tiesą sakant, sudėtinga […]

Genovaitė ŠNUROVA Vos tik pagalvojusi apie buvusio kaimyno Nikodemo gyvenimą, prisiminiau anekdotą. Labai seną. Jį, manau, visi esate girdėję. Tas anekdotas apie tai, kad gerokai per šešiasdešimtį metų perkopęs senbernis buvo prikalbintas vesti. Ilgai, sako, vyriškis atsisakinėjo, bet galiausiai sutiko, nes jam buvo mestas paskutinis ir bene pats svariausias argumentas – sulauksi visiškos senatvės, pasiligosi, […]