Atvirumo valandėlė

Liūdesio kupinos vienatvės akys

Genovaitė ŠNUROVA Vienoje slaugos ligoninėje kartkartėmis aplankau tolimą giminaitę. Ji visada pasidžiaugia puikiu slaugytojų kolektyvu, skaniu maistu, tik vis pasiguodžia, kad mažoka bendravimo: personalas visada skuba, todėl nelinkęs kalbėtis, lankytojai irgi neužsibūna, nes irgi visi kažkur skuba. Tiesa, sakė, kad jei čia kas nors kasdien atneštų pyragėlių ar bet kokį kitą saldėsį, tai iki pilnos […]

Atvirumo valandėlė

Kelionės įspūdžių viražai

Genovaitė ŠNUROVA Kadangi sinoptikai žadėjo puikų savaitgalio orą, visi šeimos nariai vienbalsiai nutarėme abi dienas praleisti gamtoje, aplankyti gražias vietas, susirasti poilsiavietę, kur galėtume užsikurti nedidelį laužą ir išsikepti dešrelių, nakvynei palapinę pasistatyti.Iškeliavome ankstų šeštadienio rytą. Tikrai puikiai praleidome dieną važinėdami iš vieno rajono į kitą, užtat vakare ilgokai užtrukome ieškodami prieigos prie ežero: visur […]

Atvirumo valandėlė

Liūdna smilgos
melodija

Genovaitė ŠNUROVA Nedidelį namelį vieno miestelio pakraštyje mano tėvai nusipirko dar tada, kai aš buvau paauglė. Iš tikrųjų tai mes gyvenome mieste, o į šitą namelį atvažiuodavome tik vasarą. Tiksliau, tėvai atvažiuodavo, o mes su sese mieliau likdavome mieste, nes mums čia buvo neįdomu. Netgi bendraamžių nebuvo. Dabar situacija pasikeitusi: tėvų seniai nebėra, mes su […]

Atvirumo valandėlė

Sena istorija iš vaikystės

Genovaitė ŠNUROVA Kai susizgribau, kad artėja pusės amžiaus jubiliejus po mokyklos baigimo, sumaniau organizuoti buvusių klasiokų susitikimą. Kadangi to niekada nebuvau dariusi, tai kurį laiką pati abejojau, ar to reikia, ar kas nors atsilieps į mano kvietimą susitikti, ar iš viso pavyks surasti buvusius bendramokslius. Tuo labiau, kad visi jau, kaip čia švelniau pasakius, esame […]

Atvirumo valandėlė

Kodėl lemtis jos nemylėjo?

Genovaitė ŠNUROVA Ir vėl kaltinu lemtį, nes nesugalvoju, ką dar būtų galima apkaltinti. Tiesa, į tą pačią grafą dar ir meilę įrašyčiau, bet ir tai jau nieko nebepakeis. Tik vakar viskas baigėsi. Tik vakar apraudotas, palyginti, jaunos moters atsisveikinimas su šiuo pasauliu. Skaudžiausia, kad ne tėviškės smiltimis jos palaikai užpilti, ne šventikas atliko laidojimo apeigas… […]

Atvirumo valandėlė

Vos pradėtą verslą žlugdė giminaičiai

Genovaitė ŠNUROVA Mes abu su vyru – kaimo vaikai, keletą dešimtmečių gyvenę didmiestyje, prieš kurį laiką sumanę grįžti atgal į kaimą ir nusprendę užsiimti verslu. Ilgai galvojome kokiu, bet galiausiai nusprendėme – kaimo turizmu. Ne kartą girdėjome, kad tai dabar populiaru, kad greitai atsiperka investicijos, kad per vasarą galima uždirbti tiek pinigų, jog žiemą neteks […]

Atvirumo valandėlė

Nematomoji garsaus žmogaus
gyvenimo pusė

Šiandien dešimtosios mano vyro mirties metinės. Šią datą savaip paminėjo visi, kas tik prisiminė: muziejus surengė jo darbų parodą, laikraščiai eilinį kartą jį išliaupsino, jam atminti miesto parke buvo organizuotas koncertas, kurio metu kostiumuoti vyrai rėžė kalbas apie mano vyro išskirtinumą, apie talentą, kurio jam gyvam esant tie patys vyrai nepripažino, apie negailestingą likimą, per […]

Atvirumo valandėlė

Mieli netikėtumai

Genovaitė ŠNUROVA. Netikėtas telefono skambutis (o norėjau neatsiliepti, nes tokio numerio mano adresinėje nebuvo) privertė net loštelti iš nuostabos – gavau netikėtą dovaną. Skambintojas pasitikslino, ar čia tikrai aš, paprašė pasakyti savo gimtojo kaimo pavadinimą, pateikti dar kažkokią, mano nuomone, jokios reikšmės neturinčią informaciją ir pranešė, kad aš paveldėjau namą. Ne bet kokį, o savo […]

Atvirumo valandėlė

Dukra – atsitiktinio susitikimo rezultatas

Genovaitė ŠNUROVA. Šiandien Adelei dvidešimt metų. Nuo rudens ji jau bus antro psichologijos specialybės kurso studentė. Graži, komunikabili mergina nestokoja draugų dėmesio, lanko aerobikos užsiėmimus, kartais dainuoja pati sau pritardama gitara, bet daugiausia laisvo laiko skiria domėjimuisi garsių žmonių gyvenimais. Jai įdomu, kodėl dauguma pasaulinio lygio garsenybių mirė skurde, gyvenimą baigė savižudybe arba buvo labai […]

Atvirumo valandėlė

Vasaros dėlionė
be vienos detalės

Genovaitė ŠNUROVA Ilgai atkalbinėjau kaimynę, sugalvojusią nusipirkti sodybą kaime. Visko jai prisakiau: ir kad ten jai bus liūdna, ir kad draugų nesusiras, ir kad darbo bus daug, ir kad miesto patogumų pasiges… Sakau iš karto – mano pranašystės neišsipildė. Ne tik ji pati džiaugiasi savo sprendimu, bet ir aš nesitveriu džiaugsmu, kai sulaukiu kvietimo atvažiuoti… […]