Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos

Įteikta „Atokių stočių“ premija

Rasa MILERYTĖ. Jau tapo įprasta, kad rudeniop skaitytojams pristatomas Lietuvos periferijoje ir emigracijoje gyvenančių lietuvių poetų kūrybos almanachas „Atokios stotys“. Pernai paminėjus almanacho jubiliejų, šiemet pradedamas skaičiuoti antras poezijos kupinas dešimtmetis: ką tik iš spaustuvės atkeliavo jau vienuoliktasis leidinys. Almanachas buvo pristatytas rugpjūčio 24-ąją Utenoje. Pristatymo metu paskelbta, kam šiemet skirta „Atokių stočių“ premija.„Atokios stotys“ […]

Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos

Kai nelieka skirties tarp miesto ir meno

Rasa MILERYTĖ. Beveik savaitę, rugpjūčio 16–20 dienomis, Utenoje kūrė būrys profesionalių dailininkų iš Utenos ir aplinkinių miestų. Juos subūrė pleneras ART‘U (MENAS MIESTE – MIESTAS MENE), kurio tikslas – meno kūriniuose įamžinti miesto kraštovaizdį, architektūros, kultūros paveldo objektus, iki šiol išlikusius senosios Utenos fragmentus ar naujai sukurtas erdves. Kaip pasakojo plenero organizatoriai, ypač svarbu buvo […]

Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos

Realybė ir sapnai

Birutė NENĖNIENĖ Ką tik iš spaudos išėjo dvyliktoji uteniškio poeto Vytauto Kazielos lyrikos knyga „Sapnų slidininkas“ (išleido „Kauko laiptai“), kurios puslapiuose autorius jam būdingomis minimalistinėmis poetinėmis priemonėmis vedžioja skaitytoją savo gyvenimo kalvarijų keliais. Šįkart poetas, ankstesnėje savo knygoje „Alyvmedžiai“, kuriai šalies skaitytojai 2019-aisiais Metų knygos rinkimuose skyrė nugalėtojo laurus, išvaikščiojęs ir išžvalgęs alyvmedžių giraites, skaitytoją […]

Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos Projektas „Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos“

Baltas kryžius kryždirbio atminimui

Vytautas Kazela 2001 m. gegužės 18 d. UNESCO paskelbė pirmuosius devyniolika Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašo punktų. Į šį sąrašą taip pat buvo įtraukta kryždirbystė ir kryžių simbolika. UNESCO pabrėžė, kad kryždirbystė atstovauja Lietuvos kultūrai keturis šimtmečius ir išliko iki XXI a. Kryžiai Lietuvoje buvo statomi ir tuo metu, kai Rusijos imperija (XIX […]

Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos Projektas „Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos“

Šeši Utenos krašto rabinai buvusiame vaistinės rūsio kambarėlyje

Vytautas KAZELA. Rimvydas Kviklys sako, kad tikriausiai paveldėjo tėvo genus. Jo tėvas visą gyvenimą buvo mūrininkas. Vakarais sugrubusiom rankom paimdavo pieštuką ir ant balto popieriaus lapo išryškėdavo arklio ar šuns siluetas arba tuometinės įžymybės portretas. Piešė ir sesuo. Pabandė ir pats vieną kitą kartą. Tėvai pamatė piešinius ir nusiuntė mokytis į Utenos dailės mokyklą. Kaip […]

Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos Projektas „Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos“

Besiskleidžianti tyla pražysta meile: apie Vytauto Račicko knygą Mergaitė ir garsiai kalbantis miestas“

Rasa MILERYTĖ Vytautas Račickas – vienas mylimiausių vaikų rašytojų, jo knygos nuolat patenka į skaitomiausių knygų sąrašus, ne viena knyga yra apdovanota Metų knygos rinkimuose, o su tokiomis jo knygomis kaip „Šlepetė“ ir „Zuika Padūkėlis“ auga ištisos kartos. Savo knygose V. Račickas kreipia žvilgsnį į vaikų socialines problemas, santykius su tėvais, mokytojais, žadina tautiškumo, pilietinės […]

Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos Projektas „Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos“

Plėtojant kultūrinį lauką skatina atsigręžti į tautines mažumas

Rasa MILERYTĖ Lapkričio pabaigoje vykusios nuotolinės konferencijos, skirtos aptarti Utenos kultūrinio lauko potencialą, metu ekspertai skatino apskrities kultūrininkus nebijoti kelti didelių lūkesčių ir įgyvendinti pačias drąsiausias svajones. Konferencijos metu buvo kalbama apie tai, kaip Utenos apskrities kūrėjams sekasi dalyvauti Lietuvos kultūros rėmimo tarybos skelbiamuose konkursuose ir į kokius naujus aspektus būtų galima sutelkti žvilgsnį siekiant, […]

Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos Projektas „Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos“

Istorijos detektyvas: išnykusios Utenos miesto kapinės

Šioje publikacijoje kalbėsime ne apie veikiančias ir ne apie apleistas, o apie išnykusias Utenos kapines. Nepasakysiu nieko naujo teigdamas, kad visi Europos miestai pastatyti ant protėvių kaulų. Utena taip pat. Baisiausia ne žole užaugusios kapinės, o baltos dėmės mūsų atmintyje. Nedaugelis Utenos gyventojų galėtų pasakyti, kur buvo pirmosios žydų arba rusų kapinės. Ir tai nenuostabu. […]

Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos Projektas „Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos“

Pasistenkime, kad tarmė neišeitų kartu su mumis

Regina Katinaitė-LumpickienėRašytoja Kalba yra neįkainojamas žmonijos turtas ir paveldas. Todėl vienas iš didžiųjų žmogaus tikslų yra išsaugoti kuo turtingesnę gimtąją kalbą, perduoti jos skambesį, grožį, prasmę savo vaikams ir vaikaičiams tikintis, kad tai tęsis ir tęsis. Kalba – kaip gyvasis vanduo – ji juda, keičiasi, keliauja į pasaulį nešdama žinią apie ja kalbančius, ją kuriančius […]

Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos Projektas „Iš atokių stočių: Utenos kultūrinio savitumo paieškos“

Eugenija Šimkūnaitė – žolynų pakerėta, savo laiką pralenkusi

Rasa MILERYTĖ Į pabaigą einantys 2020-ieji Lietuvos Respublikos Seimo buvo paskelbti habilituotos biologijos mokslų daktarės, farmacininkės, žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės metais. E. Šimkūnaitė gimė 1920 m. kovo 11 d. Krasnodaro krašte, Novorosijske, mirė 1996 m. sausio 27 d. Vilniuje. Net praėjus tiek metų po žymiosios kraštietės gimimo ir mirties, šalyje ji vis dar prisimenama, organizuojamos įvairios […]