Rasa MILERYTĖ. Jau tapo įprasta, kad rudeniop skaitytojams pristatomas Lietuvos periferijoje ir emigracijoje gyvenančių lietuvių poetų kūrybos almanachas „Atokios stotys“. Pernai paminėjus almanacho jubiliejų, šiemet pradedamas skaičiuoti antras poezijos kupinas dešimtmetis: ką tik iš spaustuvės atkeliavo jau vienuoliktasis leidinys. Almanachas buvo pristatytas rugpjūčio 24-ąją Utenoje. Pristatymo metu paskelbta, kam šiemet skirta „Atokių stočių“ premija.
„Atokios stotys“ savo istoriją skaičiuoti pradėjo 2011 metais. Pirmieji penki almanachai siekė pristatyti Aukštaitijoje ir Žemaitijoje kuriančių poetų kūrybą. Sulig šeštuoju leidiniu jo atveriamas vaizdas išsiplėtė – dėmesys sutelktas į visus Lietuvos regionus, taip pat žvilgsnis nukreiptas į emigracijoje gyvenančius kūrėjus.
Per vienuolika metų almanache publikuota beveik 100 skirtingų autorių kūryba. Kasmet stengiamasi į leidinį įtraukti po kelis naujus poetus. Šiemet leidinyje publikuojama 28 poetų kūryba. Almanacho branduolį sudaro poetai iš Utenos (miesto, kuriame gimė ir yra leidžiamos „Atokios stotys“) – Vytautas Kaziela (sumanytojas, almanacho sudarytojas), Regina Katinaitė-Lumpickienė. prie jų jungiasi kituose regionuose aktyviai kuriantys autoriai: Justas Jasėnas, Algis Jakštas. Prie branduolio galima priskirti ir tokius autorius kaip Viktoras Gulbinas, Edmundas Janušaitis, Genovaitė Lukšaitė, Rita Makselytė, Diana Paklonskaitė, Rima Juškūnė, Viktoras Rudžianskas, Ieva Rudžianskaitė, Tomas Vyšniauskas – be jų „Atokios stotys“ šiandien sunkiai įsivaizduojamos.
Šiemet pirmą kartą publikuojami Benedikto Januševičiaus, Aivaro Veiknio, Rūtos Suchodolskytės, Benjamino Mašalaičio, Lino Umbraso, Alio Balbieriaus, Vidmanto Elmiškio kūriniai. Antrą kartą – šių metų „Poezijos pavasario“ ir Antano Miškinio literatūrinės premijos laureatės Dovilės Zelčiūtės, šviesaus atminimo Neringos Dangvydės Macatės, jaunosios kartos atstovo Manto Balakausko eilėraščiai.
Almanacho puslapiuose – ir daugiau nuolatiniams „Atokių stočių“ skaitytojams pažįstamų autorių: Mūza Olimpija Svetickaitė, Rasa Milerytė, Erikas Druskinas, Solveiga Ska, Darius Rekis.
Tradiciškai almanacho sutiktuvėse įteikta „Atokių stočių“ premija. Anksčiau šia premija jau apdovanoti Vytautas Kaziela, Regina Katinaitė-Lumpickienė, Vytautas Stulpinas, Gvidas Latakas, Robertas Keturakis, Ona Jautakė, Justas Jasėnas, Edmundas Janušaitis, Sigitas Birgelis, Tomas Vyšniauskas, Ieva Rudžianskaitė.
Renginyje, kurį vedė poetai I. Rudžianskaitė ir T. Vyšniauskas, paskelbta, kad „Atokių stočių“ premija už lietuvių literatūros sklaidą Lietuvoje ir emigracijoje, geriausią publikaciją almanache, kūrėjų, gyvenančių periferijoje, vienijimą, visuomeninę ir literatūrinę veiklą bei darbą su jaunaisiais literatais paskirta poetei Dianai Paklonskaitei. Diplomą ir gėles laureatei įteikė poetai Alvydas Katinas ir Vytautas Kaziela.
D. Paklonskaitės kūryba almanache pirmą kartą publikuota 2016 m. Ilgą laiką emigracijoje gyvenusi poetė atsiimdama apdovanojimą prisiminė pirmąją savo publikaciją ir svarstė apie „Atokių stočių“ prasmę.
„Labai gerai pamenu dieną, kai pirmą kartą gavau iš Vytauto Kazielos pasiūlymą spausdinti eilėraščius almanache. Tada dirbau fabrike, kaip tik pasibaigė pamaina, buvau visa murzina, plastmasuota, su kaustytais bateliais, kad neužkristų dėžės. Atsidariau elektroninį laišką, o gal tai buvo žinutė, to dabar jau neprisimenu, ir „Atokios stotys“ man iškart įgavo ypatingą prasmę. Kai tu iš atokių stočių kažkur atvažiuoji ir tavęs laukia, tai jau yra gražu, bet kai esi atokioj stoty ar stotelėj ir tave randa, viskas tampa dar prasmingiau“, – kalbėjo D. Paklonskaitė.
B. Jakštienės nuotr.
