Vytautas Kaziela
Trys eilėraščiai apie karą
1
karas eina artyn
girdžiu jį alsuojant
laisvė yra
nesunešiojami marškiniai
juos galima
tik sušaudyti
iš jų išsiveržęs kraujas
bėga
nebesustabdomai
2
karas yra
rusiški
kiaulės odos
batai
kraujo upelyje
purvini
okupanto batai
bandantys užblokuoti
Kijevo autostradą
į Vakarus
- lopšinė rusų kareiviui
miegok
nepažįstamas vaike
miegok
į burną
pripilsiu tau žemės
į akis pasodinsiu
takažolių
visko užtenka dabar
o ėjai
mano pusėn
alkanas
2022 02 23
pirmas karo pavasaris
1
pavasaris eina
pirmas karo pavasaris
kraujas garga upeliais
ir juodai
nusišypso saulė
paukščiai skubėjo
neaplenkė
kad krūtinėmis
dangų uždengtų
laisvės gynėjų
rankos
aukštai įsiūbuoja
varpą
- gynėjams
eina karas
iš lėto
per širdį
stingsta kraujas
ir kulkos aplink
jie nepuola
jie narsiai
gina
ir net žuvę
išlieka gyvi - rusų kareiviams
vyksta karas
ir mūzos tyli
tik klaiki
tuštuma
po širdim
jus išduoda
vadai
ir tėvynė
netgi motinos
rusų šalis
ji didžiulė
bet jums nelieka
netgi kryžiaus
pilkam pakely
tie kur ginasi
jus tik sužeidžia
o pribaigia
galiausiai savi
2022 03 02
Tu atleiski mums,
Ukraina
tu atleiski mums
Ukraina
kad esam maži
ir silpni
kad neturim
net naikintuvų
kad tik plyšta
iš skausmo
širdis
kad tik rankom
uždengti dangų
vis bandau
per juodas naktis
o ryte pajuntu
prieš aušrą
kad guliu
užsidengęs akis
kad tik žodis
yra mano ginklas
bet dabar jau
ne laikas jam
bejėgystėje
savo mirštu
ir pažvelgt
į akis bijau
jei gali
man atleisk
Ukraina
kad apleidžiu
tave kaip visi
kad paslėpęs
galvą į smėlį:
nematyt
negirdėk
nemąstyt
tu atleiski mums
Ukraina
kad šį rytą
pabudom
gyvi
o tavo
gražiausi
sūnūs
užsiklojo
pilka smiltim
tu atleiski
man Ukraina
tu atleisk jeigu
gali
aš išeičiau
pėsčias
į Kijevą
kad numirčiau
kartu su tavim
2022 03 09
Karo moterys
1
šitaip
dega žemė
po kojom
šitaip
žūsta
vaikai maži
šitaip
moterys
paima ginklą
ir išeina
iš meilės
žudyt
2
pantera
ji tigrė
ji liūtė
ji gina
savo vaikus
ji nemoka
žudyti
bet žudo
už sudegintus
savo namus
- rusų kareiviui
tu sakei
ją nušovei
tikriausiai
tu matei
ją kraujo
klane
o ji kelias
ji eina
ir šaudo
ir po dvidešimt
metų
ji eis į tave
ir geriau
tau nuspausti gaiduką
ir į tamsą panirti staiga
kur tu eitum
ir kur tu bebūtum
ji vis tiek pasivys
tave
2022 02 13
Šimtas devyni tušti
vežimėliai
1
mane paprasčiausiai
sušaudė
bet šiandien man nieko
neskauda
šiandien nenoriu verkti
ir nebaisu visai– – –
mane tik skeveldros suvarpė
aštrios ir šaltos-
skeveldros– – –
mane ugnimi sudegino
kartu su visais– – –
dabar jiems nereikia vietos
dabar jie nenori žaisti
guli dabar susiglaudę
Dievui po širdimi
2
kulkos
paleistos
grįžta
raketos
paleistos
grįžta
kai dangų
delniukais
uždengia
laisvės
maži
angelai
- rusų išgamai
tai kūdikių kraujas rėkia
sudegina žmogžudžio sielą
ir lieka šalti pelenai
o tu atgal sugrįžti nori
gyvas sugrįžti nori
laikas išgydo viską
viskas sakai praeis
kaip moterį savo mylėsi
kaip savo vaikus auginsi
kaip glostysi plaukus
ir veidą
pirštais nuo kraujo
lipniais
2022 03 20
Prezidentas
1
Viešpatie
ar žinai
kaip sunku
kai išduoda
tave
šypsotis
kai išduoda
tave
mylėti
Viešpatie
ar žinai
kaip sunku
diena po dienos
naktis po nakties
mirtis po mirties
kol dar yra vilties
ir gyslomis
teka
kraujas
2
tarytum būtum
už stiklo
kalbi o niekas
negirdi
bandai prisibelsti
neįsileidžia
tik linkčioja
galva
viskas gerai
drauguži
užsuk kitą kartą
kai būsi
matai lieka durys
pravertos
o virš Kijevo
bombos krenta
2022 03 24
v
sudaužytas ąsotis
jo šukės
lyg išgaląsti peiliai
atskrenda kruvinas
vėjas nuo jūros
ir balsas
raudonų aguonų puokštę
laikai prie krūtinės
prispaudęs
ašara krenta
į žolę
ir gaudžia
v
va vėl kažkas
prisidegs cigaretę
senam apkase
snaiperis virpteli
atlošęs galvą
ir lekia kulka
kuri pasivys
ir po daugelio metų
sniegenos žiedui
pražydus sniege
v
susitikti
tave norėjau
gatvėje, kurioje
taip seniai nebuvau
o gal iš viso
čia nesu buvęs
tavo veido vaiduoklis
ir vėl pro mane
manęs neužkliūdamas
tavo žodžiai
į sakinius nesusijungia
tavo žvilgsnis
persekioja mane
lyg aksominės sutemos
