Esu Ingrida Kepalaitė, kadai kadžių buvau paprasta mergiote iš Utenas. Dabar jau ne tokia ir paprasta. Kaip ir daugelis poetų, pradėjau rašyt vaikystėj. Studijų metais buvo daugiau impulsų – meilės, nuotykiai, įdomios ir nuobodžios paskaitos. Rašiau sau ir draugėms. Fotografavau įdomesnius praktikų momentus. O 2005 metų gruodžio 12 dieną prasidėjo dabartinis mano kūrybinis kelias. Važiavau iš Vilniaus Utenon. Grožėjausi nuostabiais vaizdais, pasnyguriavimu. Kaip visadu ties Molėtais mintimis persijungiau iš bendrinės kalbos žmanių šnekon. Ir tokia mintis: jeigu aš net galvoju savu tarmi, tai gal ir galiu rašyt tarmiškai. Ir pradėjau. Kai kuriems pažįstamiems patiko mano eilėraščiai, mano gamtos nuotraukos ir jie pradėjo mane kalbinti išleisti knygą. Tuo metu jau formavosi gamtos fotografų klubo „Žalias skėtis“ branduolys (tarp jų ir aš buvau), iš jų taip pat sulaukiau paskatinimo. Susiskaičiavau santaupas ir 2008 metais pasaulį išvydo mano pirmoji knygutė, iliustruota mano spalvotomis nuotraukomis „Paūturākim“. Ji sulaukė daug komplimentų. Vienas gražiausių – tai lekarstva na visų ligų. 2017 m. pavyko susitaupyti tik nespalvotomis nuotraukomis iliustruotai knygutei „Pasakysiu pasakų“. 2021 metais Vyžuonos švenčia Bažnyčios 615 metų jubiliejų. Vyžuonos yra mažoji kultūros sostinė. Pažįstami vyžuoniškiai klausinėjo, tai negi tu neišleisi Vyžuonoms skirtos knygutės? Jeigu ne mane parėmę Utenos rajono savivaldybė, Aurelija, Gražina, Ina, dar keli žmonės, jeigu ne žmogus, kuris paskolino 500 eurų neribotam laikui, visiems jiems esu labai dėkinga, tai mano trečioji knygutė „Spaciruokim“ nebūtų išvydusi dienos šviesos.
Kaip sako viena mano pažįstama, visos mano knygos yra „ape gyvenimų“. Jose daug maldų Dievui, gamtai, gimtinei, meilei, ypač trečiojoje. Jos tikrai gydo širdis. Dar mano eilėraščius galima paskaityti arba pasiklausyti, kaip aš juos skaitau feisbuko puslapyje „Ingrida tarmiškai“. Jeigu norėtumėte įsigyti mano knygas „Pasakysiu pasakų“ ir „Spaciruokim“, kreipkitės asmeniškai.
Ir keletas eilėraščių iš knygos „Spaciruokim“ (autorės redakcija).
Dėkui
Dėkui tau, Dieve,
Kad parinkai man‘
Gīmt’ geriausiāj
Žemēs vietāj.
Dieve, dėkui tau,
Kad parinkai man’
Gīmt’ moterim
Ir jaust’ daugiau.
Dėkui, Dieve, tau,
Kad manā gimīmui
Parinkai patį įvairiausių
Ir įdāmiausių laikų.
Dieve, dėkui tau,
Kad davei man’
Platų žvilgsnį ir
Visadu padrožtų paišēlį.
2017-12-10
Žodīs
Pradžioje buvo Žodis.
Tas Žodis buvo pas Dievą.
Ir Žodis buvo Dievas. / Jn. 1,1
Kaip gera, Viešpatie,
Kaip nuostabu,
Kad nā tā žodžiā
Sprogai Tu iš laimēs.
Ir, kad sutvėrei mūm
Visas Galaktikas ir Visatas,
Žvaigždes, planėtas,
Saułį, Žemį ir Mēnūllį,
Ūndenį, dirvų, žālynus ir gyvius.
Kad net mani sukūrei!
Kad davei akis ir ausis
Šitam grožiui matyt’ ir girdėt’.
Kad davei būrnų viskam išragaut’.
Kad dāvanojai man’ galimybį
Visam svietui tų pasakyt’.
2019-10-06
Dievā kūparas
(Malda)
Ašei dykas Tāvā kūparas!
Viešpatie, pripīldyk mani pasogās:
Meiłās ir išmintēs,
Gerūmā ir švelnūmā,
Ramybēs ir džiaugsmā,
Tikėjimā ir pastikėjimā,
Švēsās ir šilimās.
Ir nā sāvįs dā pridėk, kā raikia.
Duok man’ būt’ pīlnu!
Dėkui.
2019-09-28
Velyknakčiā Malda Jėzui
Jėzau, manā broli,
Tųjai vaikštai
Nā vēnų širdēs
Dūrų ligi kitų –
Teip vīsų kadžių,
Žėdnų dienų
Ir kožnų naktį
Vīs kartodamas
„Daug pašauktųjų,
Bet mažai išrinktųjų”,
Ba mažai kas
Tas duris atadārā.
Ataik. Pabarbenk
Manā širdēs durys.
Šiųnakt ašei
Neažrakinau dūrų,
Parāšiau žibintų,
Atvėriau šīrdį
Ir jau pagatava
Ait’ su Tavim
Krīstaus Keliu
Priskēlīmā švēson.
Išsirink ir mani.
Amen.
2020-04-07
Kai jākies
Kai tųjai jākies,
Aniuolai puošia
Auksu tavā plaukus,
Rubīnais dažā
Tavā lūpas.
Tadu tavā juokas
Skamba, kaip
Gražiausi varpeliai,
Kaip upeliotēs čiurlenimas,
Kaip paukščiokų čiul‘bėjimas,
Kaip lapeliūkų šlamėjimas,
Kaip kvēt‘kelių kvepėjimas.
Ir pasdarā teip gera,
Lyg pinkiās saułās
Šīldytų ir šviestų –
Net kai lyja,
Net ir naktį.
2021-02-02
Kartais
Kartais papuolam
Netinkamān vietān
Netinkamu laiku.
Ā kartais būna atvirkščiai.
Kartais smarkiai
Ažsikirtus dūrym –
Atsdãrā bent‘ pinki
Pinktam aukšti lungai.
Kartais pametam
Kelių del‘ takliā.
Bet vīsų kādžių
Ainam – maž pirmyn.
Kartais žãdam.
Kartais pãžadus išpīldām.
Kartais vaidīnam ir meluojam.
Kartais netgi būnam savim.
2019-01-01
Laimē kišenēj
Tavā laimē
Gyvena tavā kišenēj.
Ažmiršai katroj?
Nu vat tai tau!
Visas iškraustyk,
Išmesk šiukšłas.
Insdėk laimį kišenēn
Arčiausiai širdēs.
Ir kožnų rytų,
Dienų ir vakarų
Jų pašnekink, paglostyk
Ir net’ pakutīnk.
Kā dažniau ir
Garsiau ana juoksis,
Tā gražesnīs
Gyvenimas bus tau.
2020-06-16
Švinti
Švinti žmonēs
Yr švinti,
Ba kožnų
Akīmirkų
Švinčia savā
Gyvenimų.
2020-07-19
Vyžānās istorijās
Ašei stoviu in lieptā
Par Vyžānās upełų.
Ūturājam abīdvi.
Klausaus apē jās
Labai ilgų gyvenimų,
Daug ilgesnį negu ana pati.
Posakāja, kad
Tik ažgymus būvā
Labai plati ir
Baisiai šalta
Ladyninē ūpē,
Kaip smagiai
Graužē žemį,
Kol’ susiaurejā
Ir išgražėjā.
Kiek išmokā kalbų,
Kiek išgirdā paslapčių,
Kiek matē basų ir
Kiek čebatuotų kojų.
Kiek ašarų šluostē.
Kiek girdėjā šnibždesių
Ir dūsavimų,
Kiek meiłās žodžių,
Slaptų bučinių
Ir ne tik…
Kiek matē miškų,
Kiek plynų laukų,
Kiek gryčių gražių
Ir kiek gaisrų.
Ā gyvenimas, ragis,
Tik prasdėjā.
2020-11-28
Utenās upeliotēs
Vieša, Krašuona,
Utenėłā, Vyžānėłā,
Vyžuona, Rašē,
Raudesa –
Va kiek upeliočių
Par Utenų vingiuoja,
Viena kiton inslieja,
Laimēs ir meiłās
Žādelius mūm
Smagiai čiurlena.
2018-07-25
Bala nematē
Bala žīnā,
Kas pagadīnā
Nuotaikų pavasariui.
Kad anas šīteip
Švēsās ir šilumās
Mūm iškādija.
Tik dā neapsėtus
Daržus vīs laistā.
Bala žinā,
Kas teip pagadīnā…
Nu ir bala nematē!
2021-05-06
Padėka Motinai Žemei
Motina Žeme,
Gyvybēs davėja,
Džiaugsmā nešėja,
Meiłās sklaidėja,
Prijimk manā meiłų
Ir dēkingūmų,
Kad mani pripīldai,
Kad myli ir glāboji.
Panyru Tavā glābin,
Ištirpstu Tavā meiłāj,
Laidžiu sau Tavi myłet’,
Tavim ir savim tikėt’.
Tųjai glostai manā padus,
Kai per Tavi ainu,
Tu gaudai manā žvilgsnį,
Kai in Tavi žiūriu,
Manā ausys girdi
Tavā šnibždėjimų,
Ā protas insnārėjā,
Išjaustus širdim žodžius išgirst’.
Dēkavoju, kad prijami mani
Savam glāby gyvynt’ –
Gražiai ir lingvai,
Džiugiai ir paprastai.
Ašei Tavā išsvajota, išmelsta,
Išnešiota ir vīs dā supama,
Stengiuos būt’ vorta
Tavā tikėjimā manim.
2021-06-05
Ailėraštīs orui
Orui nieks nerašā ailių.
Net ārãm mažai kas rašā.
Kartais parašā
Dramų perkūnijai,
Gyvenimā audrom,
Meiłās lietui,
Rāmãntikās sniegui,
Lūžtunčiam łādui.
Nieks orui nerašā ailių.
Nārs be jā
Ir mūsų nebūtų.
Mūsų svietas būtų kitoniškas –Pā Saułu būtų dykynē.
Vīs pamįsliu kaip
Mes jį kamuojam
Savā kūnā ir veiklās
Sklaidžiamom smardvēm.
Ā anas vis tiek
Mūm vēnodai tarnauja
Ir gyvynt’ kožnų
Minūtį pamačyja.
Orui nieks nerašē ailių…
Ā ašei parašiau –
Iš meiłās
Ir su meiłu
Jam tākiām geram
Ir nepakartojamam.
2020-02-09
