Genovaitė ŠNUROVA. Su Ada draugavau nuo šeštos klasės. Nei sau, nei kitiems negaliu paaiškinti, kodėl iš visų klasės mergaičių būtent ji man labiausiai patiko, nors nebuvo nei labai graži, nei kokiais nors talentais išsiskirianti iš kitų. Aš jaučiausi įsimylėjęs, nors tada dar supratimo neturėjau apie tikrą meilę. Lydėdavau Adą namo, panešdavau jos portfelį, kuris visada būdavo kažko sunkaus prikrautas, kartais pasikviesdavau pasivažinėti dviračiu ir jaučiausi tarsi pakylėtas nuo žemės. Man labai patiko tai, kad ji kiekvieną kartą atstumdavo nors menkiausią dėmesį jai rodančius kitus vaikinus. Tai kaipgi tokiu atveju nesijausi išskirtinis… Kai baigiau profesinę mokyklą, gavau šaukimą į tuometinę tarybinę armiją. Tėvai visiems šauktiniams suorganizuodavo išleistuves, tai ir aš nebuvau išimtis. Visą vakarą nepaleidau Ados rankos, kartojau ir kartojau prašymą laukti manęs ir vis išgirsdavau teigiamą atsakymą. Tie jos žodžiai malšino išsiskyrimo kartėlį. Visą tarnybos laiką susirašinėjome laiškais. Ji man juos rašė kasdien, o aš šiek tiek rečiau, mat ne visada turėjau laisvesnio laiko. Žinoma, mano sugrįžtuves irgi atšventėme. Tuo labiau kad toji diena sutapo su mano gimtadieniu. Ada tada jau dirbo mūsų miestelio valgyklos vedėja, todėl ta proga prigamino tiek įvairiausių skanėstų, kad galvojau niekada neatsivalgysiu. (Tęsinys 2020 05 16 laikraštyje)
Related Articles
Nuotrauka iš seno albumo
Genovaitė ŠNUROVA Tik atsitiktinumas, kad karantino apribojimai sutapo su mano išėjimo į užtarnautą poilsį diena. Nors koks ten poilsis. Vos tik pagalvojau apie tai, kiek reikės padaryti darbų, kuriuos atidėliojau, už galvos susiėmiau. Vieną akimirką netgi maniau į darbą grįžti. Būtų daug lengviau ir paprasčiau: pasiteisinčiau, kad tai to, tai ano padaryti negaliu, nes labai […]
Tėvas, kurio vaikai
nepažinojo
Genovaitė ŠNUROVA Neprisimenu, ar kažkur skaičiau, ar kažkas sakė, kad įsimylėjusiems viskas žydra. Kitaip sakant, jie nemato realybės, o plaukioja kažkur padebesiais. Kad ir ką darytų, kad ir kaip besielgtų tas, „ant kurio akys padėtos“, viskas atrodo gražu ir teisinga. Kartą mano draugė, kuriai tuomet buvo tiek pat metų, kiek ir man (apie devyniolika), sakė, […]
Užauginome egoistą
Genovaitė ŠNUROVA. Prisipažįstu, visada buvau smalsus, linksmas, mėgstantis dainuoti ir geras kompanijas. Nežinau ir jau tikrai nebesužinosiu vieno dalyko – kodėl moterys dėl manęs netgi rungtyniavo (tikrai nesigiriu, bet taip buvo, o kai kas sako, kad ir dabar taip yra), nes nebuvau nei gražus, nei aukštas, nei turtingas. Labai mėgau šokti, todėl visada galvojau, kad […]
