Genovaitė ŠNUROVA. Senoka istorija. Jai gal apie dvidešimt metų, bet pamiršti vis dar negaliu. Ją prisiminus, kartais juokas suima, o kartais taip liūdna pasidaro, jog net pašiurpstu. Pagalvoju apie savo pirmąją meilę, pasvarstau, kaip susiklostė jo likimas, kur jis gyvena. Be abejo, aš norėčiau su tuo žmogumi susitikti, bet nenorėčiau, jog ir jis, tą patį sumanęs, užkluptų mane netikėtai. Tikrai nenorėčiau… Neabejoju, kad abiejų pagrindinių šios istorijos herojų jau nebėra tarp gyvųjų (nors ką gali žinoti), nes ir tada jie jau buvo garbaus amžiaus… O istorijos pradžia – ne Lietuva ir net ne Europa. Praėjus keletui metų po to, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, koncertavome Amerikoje. Į koncertus ateidavo beveik be išimties tik lietuviai: ir tie, kurie čia atvyko prieškariu, ir tie, kurie čia atklydo pastaraisiais metais. Mūsų koncertai sutraukdavo daug buvusių kraštiečių. Sunku buvo patikėti, jog jų šioje šalyje tiek daug. Teko netgi neplanuotus koncertus organizuoti, nes norinčių pasiklausyti mūsų dainuojamų dainų tikrai buvo daug. Po vieno koncerto organizatoriai pranešė, kad su manimi nori pasikalbėti garbaus amžiaus vyriškis (dabar aš pati tokio amžiaus, kaip tas žmogus buvo tada), nes jis, pasirodo, kilęs iš mano gimtojo miesto. Svarbiausia, mano pavardė jam pasirodė žinoma, todėl vyriškis panoro sužinoti apie mane daugiau – o gal esame giminaičiai. Nors tą dieną jaučiausi labai pavargusi (tai jau buvo trečias tos dienos koncertas), negalėjau atsisakyti. Susitikome… (Tęsinys 2021 11 27 laikraštyje)
Related Articles
Draugas tol, kol reikalingas
Genovaitė ŠNUROVA. Mano vyras – kaimo vaikas. Nors aš gimusi ir augusi dideliame mieste, kartą kurso draugė pakvietė mane paviešėti pas jos tėvus, gyvenančius vienkiemyje prie ežero. Prižadėjo, kad galėsime kasdien maudytis, vaikščioti po šalia esantį mišką, žodžiu – gėrėtis gamta. Sutikau pamaniusi, kad vis tiek vasarai kitokių planų neturiu.Gal po kokios savaitės, kai jau […]
Laikina meilė
Genovaitė ŠNUROVA Pastebėjau, kad jau imu nebepažinti savęs: pasakau vienaip, pasielgiu kitaip, nusprendžiu kažko nedaryti, o padarau, prisiekiu su kažkuriuo konkrečiu žmogumi nebendrauti, o susitikusi šypsausi lyg pagal užsakymą. Suprantu, kad kažkas su manimi ne taip, o kas – nežinau. Po ilgai trukusių skyrybų buvau pati sau davusi savotiškus įžadus: su jokiais vyrais nesusitikinėti, […]
Neįgalią dukrą prižiūrinti Naira: man užtenka ją apsikabinti ir suprasti, kad svarbiausia gyvenime yra meilė
Gyvenimas retai klostosi pagal mūsų planą – tai Naira suprato prieš 21 metų gimus dukrai Elzei. Cerebrinis paralyžius – šie žodžiai iš pradžių skambėjo kaip nuosprendis, tačiau laikui bėgant tapo šeimos kasdienybės dalimi. Toje kasdienybėje Naira išmoko atrasti ne tik naujas prasmes, bet ir stiprybę, apie kurią anksčiau nė neįtarė. „Gyvename rutinoje. Kai viskas vyksta […]