Aktualijos

Utenos moterų centro tikslas – įgalinti moteris veikti ir suburti bendruomenę

Rasa MILERYTĖ. Įgalinti moteris veikti, laiku suteikti reikalingą pagalbą, suburti aktyvių moterų grupę – tokių tikslų siekia Utenos moterų centras. Pasak teisininkės, vienos iš asociacijos Utenos moterų centras įkūrėjų Žydrūnės Šalkauskienės, ši asociacija įkurta pastebėjus, kad Utenoje smurtą patyrusios moterys ne visada sulaukia tinkamos pagalbos. Nors pati organizacija dar visai nauja, tačiau jau gali pasidžiaugti nuveiktais darbais ir įgyvendinamais projektais.
Nematomos smurto formos
Viena pagrindinių temų, kuriomis kalbamės su Ž. Šalkauskiene, – smurtas prieš moteris. Teisininkė pasakoja, kad egzistuoja įvairios smurto formos ir ne visas taip lengva identifikuoti kaip fizinį smurtą. Neretai pasitaiko psichologinis, ekonominis, institucinis smurtas – Utenos moterų centras stengiasi suteikti pagalbą visoms smurto aukoms.
„Lietuvoje yra buvę įvykių, kurie parodė, kad nesvarbu, koks tavo išsilavinimas, kokiai socialinei grupei priklausai, – smurtas gali egzistuoti visur. Smurtą lemia kompleksinė daugelio veiksnių sąveika, tačiau pagrindinės smurto prieš moteris priežastys yra vaikystėje matytas smurtas prieš motiną bei alkoholio vartojimas. Ne išimtis ir mūsų rajonas. čia taip pat daugiausia smurto artimoje aplinkoje atvejų būna būtent dėl šių priežasčių.
Teisininkė apgailestauja, kad neretai moterys linkusios atleisti smurtautojams arba apskritai nepranešti apie smurtą – iš baimės likti vienišos, baimės būti pasmerktos ir nesuprastos, iš nežinojimo, kas galėtų joms padėti.
„Jos gyvena vadinamajame smurto rate: patiriamas smurtas, tada smurtautojas atsiprašo, žada taip nebesielgti – prasideda „medaus“ mėnuo. Paskui įtampa vėl auga, kol galiausiai įvykis pasikartoja“, – Ž. Šalkauskienė pastebi, jog labai svarbu, kad moteris saugiai paliktų smurto ratą, kad žinotų, kur, kada ir kokią pagalbą gali gauti.
Centro specialistė įvardija dar vieną smurto formą, apie kurią visuomenėje kalbama mažai, – institucinį smurtą.
„Pavyzdžiui, moteris nueina į įstaigą, kurioje tikisi sulaukti pagalbos, o ten darbuotojas pasako kažką smerkiančio – ar apie gyvenimo būdą, ar tiesiog leidžia suprasti, kad nieko kito ir nesitikėjo. Moteris yra sugniuždoma. Ją nuvilia tai, kad ji lieka toliau su savo problemomis viena. Kaip galime tikėtis, kad po tokių atvejų ji dar ieškos pagalbos? – Utenos moterų centro bendraįkūrėja pasakoja, kad čia, teikiant pagalbą moterims, vadovaujamasi principu IŠGIRSK, SUPRASK, NESMERK. – Utena nėra didelis miestas, todėl centro tikslas – užtikrinti moterims tiek privatumą, tiek konfidencialumą. Mums svarbu, kad moteris jaustųsi saugi, pasitikėtų mumis. apie tai daug kalbame ir bendruose specialistų, centro darbuotojų susitikimuose.“


Sąmoningumo stoka
Specialistė atkreipia dėmesį ir į kitą opią problemą: mūsų visuomenei dar labai trūksta sąmoningumo, todėl dažnai smurto aukos yra laikomos ne aukomis, o kaltininkėmis.
„Deja, mūsų visuomenė vis dar žiūri taip: jeigu gavai, vadinasi, buvo už ką. Netgi paklausiama: ką tu jam padarei ar pasakei, kad jis tave taip? Arba sakoma: būk gera žmona ir niekas tavęs nelies“, – teisininkė stebisi, kad XXI amžiuje į moterį vis dar žiūrima kaip į kaltininkę, kuri pati išprovokuoja vyro smurtą.
Pasak Ž. Šalkauskienės, smurtui išsivystyti artimoje aplinkoje didelės įtakos turi ir istoriškai susiformavęs patriarchalinis šeimos modelis, kai vyras laikomas autoritetu. Tokiose šeimose augantys vaikai irgi gali susidaryti vaizdinį, kad moteris privalo būti pavaldi vyrui, kad ją galima žeminti ir menkinti. Tai dar labiau išryškina žemesnę moters padėtį ne tik šeimoje, bet ir visuomenėje.
Visuomenės požiūris, kad auka „pati kalta“, – viena svarbiausių priežasčių, kodėl moterys nedrįsta kreiptis pagalbos. Deja, būna ir taip, kad moteris nė nesuvokia patirianti smurtą. Taigi šiuo klausimu irgi reikia švietimo – reikia aiškinti, kokios yra smurto formos ir kad su nė viena jų negalima taikstytis. Specialistė pabrėžia, jog neužtenka padalyti informacinių lankstinukų, kad požiūris imtų keistis: svarbu viską aiškinti per asmenines istorijas. Vienas Utenos moterų centro tikslų – kad čia atėjusios moterys nebijotų kalbėti apie savo patirtis, norėtų ir sutiktų priimti pagalbą.


Padėti čia ir dabar
Utenos moterų centre krizinėse situacijose atsidūrusioms moterims teikiama nemokama teisinė pagalba, psichologo ir psichoterapeuto konsultacijos, pagalba tarpininkaujant su kitomis institucijomis (pavyzdžiui, rengiant ir tvarkant dokumentus) ir individualios socialinio darbuotojo konsultacijos. Moterys gali kreiptis ir jau suvokdamos, kokios pagalbos reikia, ir pasiryžusios spręsti problemas, bet dar nežinodamos, kaip tai padaryti: pagalbos ir veiksmų planą padės susidėlioti konsultantas.
„Utenoje turime tokią problemą, kad čia nėra specializuotos pagalbos centro. Artimiausias toks centras – Anykščiuose, nors, atrodo, būtų logiška jį turėti apskrities centre. Tikrai ne visos moterys turi galimybių nuvykti į Anykščius, ypač kai pagalbos reikia būtent šią akimirką. Utenos moterų centras, kaip akredituota pagalbos tarnyba, teikia konsultacijas ir pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos, taigi ir nuo įvairiausių smurto formų.
„Saugus apgyvendinimas – tik viena iš teikiamos pagalbos sudedamųjų dalių. Norėdama išsivaduoti iš smurto rato, keisti gyvenimą, moteris turi ir pati dėti pastangas bei suprasti, kad ši vieta negali tapti nuolatine gyvenamąja vieta. Apgyvendinimas yra pirmas žingsnis, laikina paslauga, su kuria teikiamos ir kitos paslaugų rūšys“, – paaiškina specialistė.


Rūpinasi moterų gerove ir saviugda
Ne mažiau yra svarbi smurto prevencijos tema. Utenos moterų centras kartu su Vilniaus moterų namais, viena seniausių moterų teisėmis besirūpinančių organizacijų Lietuvoje, ir kitomis partnerėmis šiuo metu įgyvendina projektą „Koordinuotas ir efektyvus atsakas į su lytimi susijusį smurtą. Pilietinės visuomenės advokacijos gebėjimų stiprinimas, siekiant tvarios su lytimi susijusio smurto prevencijos“ ir yra vienas iš koalicijos „Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės“ narių.
Semdamosi patirties ir žinių iš partnerių, centro specialistės jau yra organizavusios paskaitą apie fizinio ir emocinio atsistatymo svarbą po gimdymo, apskritojo stalo diskusiją apie smurto artimoje aplinkoje prevenciją, specialistų, dirbančių su šeimomis, mokymus.
Smurtas artimoje aplinkoje – toli gražu ne vienintelis atvejis, kada moterims suteikiama pagalba. Į Utenos moterų centrą galima kreiptis esant kriziniam nėštumui, susidūrus su kitais gyvenimo sunkumais: „Neseniai į mus kreipėsi besilaukianti jauna moteris. Ji prastai jautėsi, išgyveno nerimą. Mūsų partnerių ir specialistų dėka šiai moteriai psichologinę pagalbą galėjome suteikti tą pačią dieną. Žinodami, kad pas specialistus reikia laukti ne tik dienomis, tačiau ir savaitėmis, labai džiaugiamės galėję padėti čia ir dabar. Todėl, kalbant apie mamų emocinę būklę nėštumo metu ir po gimdymo, derėtų atkreipti dėmesį į moterų poreikius, sunkumus, su kuriais jos susiduria. Centro tikslas – siekti, kad mamos, susidūrusios su emociniais sunkumais, gautų reikiamą informaciją, sulauktų pagalbos ar būtų skatinamos kreiptis į specialistus, o patyrusios melancholiją ar depresiją po gimdymo sulauktų kokybiško, tinkamo gydymo. Šia tema diskutavome Utenos moterų centro surengtame renginyje „Mama mums rūpi“.


Siekia suburti bendruomenę
Utenos moterų centras stengiasi suburti grupę aktyvių ir iniciatyvių moterų, kurios norėtų padėti vienos kitoms, ir į centro veiklas įtraukti kuo platesnę Utenos moterų bendruomenę. Šiuo metu Utenos moterų centre paslaugas teikia dvi teisininkės, dvi psichologės, viena psichoterapeutė ir dvi konsultantės.
„Labai smagu, kai žmonės patys į mus kreipiasi ir sako: norime padėti. Pavyzdžiui, viena teisininkė dabar yra motinystės atostogose, ji paskambino ir sako: aš noriu veiklos, noriu dalytis žiniomis ir padėti moterims. Lygiai taip pat ir kitos moterys“, – pašnekovė patikina, kad čia laukiami visi.
Ž. Šalkauskienės teigimu, pagalba moterims bus tuo efektyvesnė, kuo glaudžiau susivienys bendruomenė. Vienas tokios vienybės pavyzdžių – Utenos senjorių numegztos ir Utenos gimdymo namams padovanotos kojinytės. Balandžio mėnesį Utenos moterų centro atstovės gimdymo namams padovanojo net 260 porų vilnonių kojinių, kita mezginių dalis buvo išdalyta seniūnijų naujagimiams.
„Norėtųsi į veiklas įtraukti kuo daugiau Utenos moterų. Manau, kad stiprūs esame tada, kai bendraujame. Taip pat norisi pabrėžti, kad teikiama pagalba bus efektyvi tik tada, kai visos institucijos bendradarbiaus tarpusavyje“, – sako centro atstovė ir kviečia kreiptis ir priimti Utenos moterų centro teikiamą pagalbą.
Utenos moterų centro archyvo nuotr.