Atvirumo valandėlė

Genovaitė ŠNUROVA. Povilo meilės siekiau nuo paauglystės. Įkrito jis man į širdį mokykloje kažkokio svarbaus įvykio proga surengto vakarėlio metu. Ne, jis nebuvo mūsų mokyklos mokinys. Jis dainavo (rodos, kad ir vadovavo) estradiniame ansamblyje, kuris buvo pasamdytas mus linksminti. Iš karto sakau – nepatiko man nė viena jo dainuojama daina. Gal aš jų net gerai […]

Man jau 75-eri, o žmona – penkeriais metais jaunesnė. Tik ką abudu atšventėme jubiliejinius gimtadienius. Tyliai. Be gausaus svečių būrio, be kalno dovanų. Jei niekam nesakysite, tai prisipažinsiu – tik mes abu. Niekas neatvažiavo, net nepaskambino. Žmona tai apsiverkė. Nežinau, ar iš džiaugsmo, kad nereikėjo kelias dienas prie puodų stovėti vaišes ruošiant, ar dėl to, […]

Genovaitė ŠNUROVA. Mano vyras – kaimo vaikas. Nors aš gimusi ir augusi dideliame mieste, kartą kurso draugė pakvietė mane paviešėti pas jos tėvus, gyvenančius vienkiemyje prie ežero. Prižadėjo, kad galėsime kasdien maudytis, vaikščioti po šalia esantį mišką, žodžiu – gėrėtis gamta. Sutikau pamaniusi, kad vis tiek vasarai kitokių planų neturiu.Gal po kokios savaitės, kai jau […]

Prisipažinsiu, kad į savo gimtinę nuvažiuoju labai retai. Pagrindinė priežastis ta, kad ten nebėra man brangių žmonių – tėvų. Abu senokai ilsisi už kaimo esančiose kapinaitėse. Dėl jų amžinojo poilsio vietos priežiūros aš čia vis dar atvažiuoju, bet, kaip jau sakiau, nedovanotinai retai. Žinotumėte, kiek randu pateisinimų savo tingumui: tai kažką skauda, tai pavargusi, tai […]

Genovaitė ŠNUROVA. Tik tada, kai už lango kažkas driokstelėjo, pašokau nuo kėdės. Apsidairiau aplinkui, bet taip ir nesupratau, iš kur akimirkai buvo atsiradęs tas garsas. O gal sapnavau? Tikriausiai ne, nes jei būčiau prisnūdęs, tai nuo kėdės būčiau nuvirtęs. Tiesiog buvau paniręs į labai gilius apmąstymus, todėl visas pasaulis nuo manęs buvo kažkur nutolęs. Pirmą […]

Ištekėjau jauna. Tokia jauna, kad santuokai reikėjo mamos sutikimo (tėtis jau buvo miręs). Tokios skubotos santuokos priežastis – nėštumas. Kai supratau, kas atsitiko, iki mokslo metų pabaigos buvo likę vos penki mėnesiai, todėl iš mokyklos nebuvau išmesta, nes niekas mano išskirtinės padėties nepastebėjo.Mano išrinktasis Aurimas buvo beveik aštuoneriais metais vyresnis už mane. Susipažinau su juo […]

Genovaitė ŠNUROVA. Buvau be nuotaikos. Jokios pateisinamos priežasties tokiai būsenai įvertinti paprasčiausiai nebuvo. Liūdna ir tiek. O dar ir diena pasitaikė apniūkusi. Dulksna lyg kažkoks purvinas maišas virš galvos pakibusi laikėsi. Lyg to būtų negana, tai dar ir naujienos buvo labai netikėtos – tarp gyvųjų nebėra draugės, kurią tikėjausi susitikti. Net kojas pakirto, kai vaikščiodama […]

Kai mes su vyru gavome paskyrimą į kažkada šiame Aukštaitijos kampelyje buvusį kolūkį ir atsikėlėme gyventi į tik ką pastatytus namus, kaimynystėje jau gyveno šeima su tuomet gal kokių trejų metukų dvynukėmis. Mergytės buvo labai meilios, šviesiaplaukės, mėgstančios kalbėti, tik tuomet jų kalbą mums, dar neturintiems savo vaikų, buvo labai sudėtinga.Mergaitės labai dažnai atbėgdavo pas […]

Mūsų sūnus studentas ėmė draugauti su pažįstamų žmonių dukra. Nepritarėme jo pasirinkimui, bet argi kas mūsų klausys. O nepritarimui turėjome argumentų. Mums su vyru atrodė, kad ganėtinai svarių.Tos sūnaus draugės, kai ji dar buvo maža, šeima apsigyveno netoli mūsų. Iš pradžių nieko blogo apie juos negalėjome pasakyti, bet kai ilgiau pabendravome, nutarėme nutraukti draugiškus santykius, […]

Genovaitė ŠNUROVA. Visi žinojo, kad Benukas – labai darbštus keistuolis, nesileidęs į jokias draugystes, kompanijas, vengiantis bet kokių žmonių susibūrimų. nedidukas, liesas, mažakalbis. Į pasisveikinimus ar atsisveikinimus atsakydavo tik galvos linktelėjimu, į pagyrimus – kuklia šypsena, į abejones – pečių truktelėjimu. Tik galbūt nedaug kas žinojo jo tikrą vardą ir tuo labiau pavardę. Visi jį […]