Mūsų sūnus studentas ėmė draugauti su pažįstamų žmonių dukra. Nepritarėme jo pasirinkimui, bet argi kas mūsų klausys. O nepritarimui turėjome argumentų. Mums su vyru atrodė, kad ganėtinai svarių.
Tos sūnaus draugės, kai ji dar buvo maža, šeima apsigyveno netoli mūsų. Iš pradžių nieko blogo apie juos negalėjome pasakyti, bet kai ilgiau pabendravome, nutarėme nutraukti draugiškus santykius, nes tam tikrai buvo rimtas pagrindas. Nesinori čia viso to viešinti, bet taip buvo. Kitos su minėtais asmenimis bendravę šeimos padarė tą patį.
Dar po keleto metų ta šeima, gal pajutusi visų miestelio žmonių neapykantą, išsikėlė gyventi kažkur kitur. Ir štai likimas mus vėl suvedė…
Pasidomėję sužinojome, kad minėtoji šeima savo gyvenimo būdo nepakeitė. Liūdniausia, kad tomis pačiomis pėdomis sekė ir vienturtė jų dukra, tapusi mūsų sūnaus drauge…
Sūnus bandė mus įtikinti, kad Loreta (toks tos merginos vardas) – tikrai tinkama jam pora, mes teigėme priešingai. Ir kaskart vis naujų įrodymų pateikdavome. Nepadėjo.
Tęsinį skaitykite 2020 10 24 „Utenyje“
