Atvirumo valandėlė

Savo laimę parsivedė pati

Genovaitė ŠNUROVA. Arūnė – mano kurso draugė. Tiksliau, buvusi. Kartu tame pačiame institute studijavome matematiką. Kurse tebuvome tik dvi merginos. Tiesa, pirmame kurse jų buvo daugiau, bet vėliau nubyrėjo, mat esą matematika – vyriškas mokslas.Netgi tada, kai tapome kurso draugėmis, kurį laiką su Arūne beveik nebendravau. Ilgai negalėjau perprasti jos charakterio, nesupratau kai kurių elgesio […]

Atvirumo valandėlė

Atidėlioti tikrai neverta

Su Benu susipažinome visiškai atsitiktinai. Nors galima sakyti ir kitaip: pati puoliau jam į glėbį. Na, ėjau gatve, paslydau ir būčiau išsitiesusi aukštielninka, jei paskui mane ėjęs vyriškis nebūtų manęs paprasčiausiai pagavęs. Užtat ir sakau, kad pati įkritau jam į glėbį.Padėkojau tam vyrui (man pasirodė, kad jis netgi labai simpatiškas), pasitaisiau ant akių užkritusią kepuraitę […]

Atvirumo valandėlė

Meilę pražudė melas

Genovaitė ŠNUROVA Buvau paprasta kaimo mergaitė. Baigiau žemės ūkio technikumą, gavau paskyrimą į tolimą rajoną. Apie būsimą darbovietę iš viso nieko nežinojau. Net tame rajone niekada nebuvau buvusi.Nuvažiavau. Dar ir dabar prisimenu, kaip drebėjo kojos einant į kolūkio pirmininko kabinetą. Pasikalbėjome lyg per tardymą. Paklausė, ar sugebėčiau dirbti mechaninių dirbtuvių dispečerinėje. Atsakiau, kad sugebėsiu, nors […]

Atvirumo valandėlė

Antroji jaunystė nesugrįžo…

Genovaitė ŠNUROVA. Pabudau, bet dar neskubėjau lipti iš lovos. Ir ne vien todėl, kad buvo dar labai anksti, o greičiau dėl to, kad vis dar sunkoka buvo patikėti, jog tikrai esu namie. Pagaliau namie.Tiesiog gulėjau ir mėgavausi ramybe, leidau mintims šokinėti nuo vieno gyvenime buvusio įvykio prie kito, nuo pastaraisiais mėnesiais padarytų klaidų ir, tikiuosi, […]

Atvirumo valandėlė

Anyta – velnio pramanyta

Genovaitė ŠNUROVA. Prisipažinsiu iš karto – kol neturėjau marčios, nesupratau anytų, kurios negali sutarti su marčiomis, jas ignoruoja, pykstasi, yra amžinai nepatenkintos. Galvojau, kad jei aš būsiu gera marčiai, ją toleruosiu, tai ir ji bus gera man. Dabar suprantu visas anytas, visus uošvius, šešurus ir kitus artimus giminaičius, susijusius su konkrečia šeima. Dabar žinau ir […]

Atvirumo valandėlė

Šuns ištikimybė

Genovaitė ŠNUROVA. Gal aštuntoje klasėje pastebėjome, kad gražuolė bendramokslė Vilija kažkodėl susidomėjo tyliu, kukliu, labai sunkiai mokslus įsisavinančiu klasioku Juozu. Suprantama, kad meilė nežiūri nei amžiaus, nei grožio, nei gabumų, bet šios įsimylėjėlių poros skirtumai buvo labai akivaizdūs. Vilija – tiesiog žiburiukas, optimistė, linksmuolė, viskuo besidominti, labai gera mokinė, dalyvaujanti visokiausiose olimpiadose, sportuojanti, gražų balsą […]

Atvirumo valandėlė

Prieš trisdešimt metų

Genovaitė ŠNUROVA. Sausio 13-oji į Lietuvos istoriją įrašyta didžiosiomis raidėmis. Dar ir šiandien, praėjus lygiai trisdešimčiai metų, tebėra daug tų dienų liudininkų, daug tų, kurie dėl darbo pobūdžio, ligų ar kitokių priežasčių negalėjo būti ten, kur vyko patys svarbiausieji įvykiai, juos sekė nesitraukdami nuo radijo aparatų ar televizijos ekranų. Istorija dar gyva daugelio atmintyje. Tuometiniai […]

Atvirumo valandėlė

Lemtis pagailėjo laimės

Genovaitė ŠNUROVA. Vakarais ilgai nedegu šviesos, todėl jaučiuosi taip, lyg būčiau nematoma, lyg manęs iš viso nebūtų. Tik tamsa ir mintys. O jų daug. Mat mėgstu tiesiog sėdėti prie lango ir žiūrėti į priešais esantį daugiabutį. Dieną jis neįdomus. Užtat vakare stebiu, kuriame aukšte ir kuriame lange užsidegė šviesa – vadinasi, kažkas parėjo namo. Tada […]

Atvirumo valandėlė

Seserys

Genovaitė ŠNUROVA. Taip, mes su Ona – seserys. Ona už mane šešeriais metais vyresnė, o vardas toks jai duotas todėl, kad gimė liepos 26-ąją, t. y. per Onines. Mano vardas Antanina, nes aš gimiau birželio 13-ąją, t. y. per Antanines. Tėvai pasakojo, kad mes dar turėjome vyresnį brolį Praną, bet jis mirė vos poros mėnesių. […]

Atvirumo valandėlė

Gailėtis jau per vėlu

Genovaitė ŠNUROVA. Būdamas vienuoliktoje vidurinės mokyklos klasėje jau žinojau, kad mane įsimylėjusi aštuntokė. Nei ta žinia man padarė kažkokį įspūdį, nei ta mergaitė. Pažinojau ją, nes būtent jos nuotrauka kabėdavo mokyklos garbės lentoje. Kabo – tegul kabo. Man nei šilta, nei šalta. Aš irgi kartais „sublizgėdavau“ su mokslais, bet ne visi dalykai man buvo įkandami, […]