IV. Apie kovą su pagrindinėmis
aistromis
Kova su meile pinigams
- Tas, kuris nekaupia turtų, tyrai meldžiasi, o juos kaupiantysis maldoje būna apniktas visokių daiktiškų įvaizdžių ir meldžiasi tarytum jiems.
- Paklusnieji gyvenime yra laisvi nuo meilės pinigams, nes ir savo kūną yra atidavę Dievui. Ką gi jie dar galėtų turėti kaip nuosavybę?
- Paragavusysis dangiškojo turto nieku laiko žemiškąjį, neragavęs pirmojo yra laimingas kaupdamas antrąjį.
- O vienuoliai, nebūkime silpnesni tikėjimu nei paukščiai, kurie nei kuo rūpinasi, nei ką renka.
- Didis yra tas, kuris atsižada savo turtų, bet tas, kuris išsižada savo valios, – šventas.
- Kaip jūros niekuomet nepaliks bangos, taip mylinčiojo pinigus niekuomet neapleis liūdesys ir pyktis.
- Nesvyruojantis tikėjimas pašalina visus rūpesčius, o mintys apie mirtį moko atsižadėti ne tik turto, bet ir kūno.
- Jobas neturėjo meilės pinigams, nes ir viską gyvenime praradęs nesutriko.
- „Visų blogybių šaknis yra godulystė“ (1 Tim 6, 10), nes ji gimdo pyktį, pavydą, nesantaiką, sumaištį, blogio prisiminimą, širdies kietumą ir žmogžudystes.
- Tikėjimas yra godulystės mirtis; gailestingumas ir meilė nepasigaili net kūno.
- Kaip tie, kurių kojos sukaustytos grandinėmis, negali vaikščioti, taip ir tie, kurie kaupia pinigus, negali įeiti į dangų.
Tęsinį skaitykite 2019 09 28 „Utenyje“
