Rasa MILERYTĖ
Utenoje šiuo metu yra 229 oficialiai registruoti negalią turintys bedarbiai. Pasak Užimtumo tarnybos Utenos skyriaus vedėjos Gailutės Blažienės, dalis neįgaliųjų yra motyvuoti dirbti ir greitai susiranda darbą, tačiau galimybės įsidarbinti priklauso ne vien nuo jų noro, o ir nuo įvairių ribojimų, susijusių su darbine veikla.
Kaip pasakojo Užimtumo tarnybos Utenos skyriaus vedėja, dalis Užimtumo tarnyboje registruotų negalią turinčių uteniškių yra labai aktyvūs darbo paieškoje, kiti – kiek pasyvesni. Vieniems darbo paieška užtrunka trumpesnį laiką, kiti Užimtumo tarnybos klientais būna kiek ilgiau.
„Kol nedirbantys svarsto, ar verta dirbti, norintys įsidarbina – pernai nuolatinį darbą rado 75 negalią turintys Užimtumo tarnybos Utenos skyriaus klientai, 15 dirbo terminuotus darbus, 11 vykdė veiklą su verslo liudijimais, dar devyni dalyvavo savivaldos organizuojamoje užimtumo didinimo programoje“, – informavo specialistė.
Dešimt neįgaliųjų pernai nusprendė mokytis ir jiems pasiūlytas profesinis mokymas. Pasak Pašnekovės, tikėtina, kad didžioji jų dalis po kvalifikacijos įgijimo arba persikvalifikavimo sėkmingai įsidarbins. Septyni klientai su negalia 2021 m. pasirinko profesinės reabilitacijos programą, dešimt buvo įdarbinta darbdaviui subsidijuojant dalį darbo užmokesčio.
G. Blažienė pasakojo, kad negalia lemia tam tikrus ribojimus, susijusius su darbine veikla. Tai stipriai susiaurina darbo pasiūlymų spektrą bei prailgina darbo paiešką. „Vieniems rekomenduojama trumpesnė darbo diena, kiti negali dirbti stovimo ar sėdimo darbo, treti – prie veikiančių įrengimų. Kai kuriems netinka pamaininis ar naktinis darbas. Gydytojų rekomendacijų yra įvairių ir į jas būtina atsižvelgti svarstant darbo pasiūlymus“, – sakė specialistė.
Taip pat, pasak pašnekovės, dalis darbo ieškančių neįgaliųjų susiduria su psichologinėmis problemomis – savęs nuvertinimu, baime, kad nesugebės dirbti jokio darbo. Jau kurį laiką Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose dirba atvejo vadybininkai. Individualus darbas su ribotų įsidarbinimo galimybių asmenimis padeda jiems geriau adaptuotis visuomenėje, o, išsiaiškinus jų poreikius ir lūkesčius, įsidarbinti.
Kalbant apie neįgaliųjų įsidarbinimo galimybes, svarbų vaidmenį atlieka ir darbdaviai. Pašnekovė pastebi tendenciją, kad darbdavių požiūris į ribotą darbingumą turinčius žmones jau kurį laiką kinta teigiama linkme. Vis daugiau darbdavių įdarbina žmones su negalia, stengiasi sudaryti tinkamas darbui sąlygas. Pernai neterminuotas darbo sutartis su Užimtumo tarnybos Utenos skyriuje registruotais neįgaliaisiais sudarė 62 skirtingi darbdaviai.
„Ką tai rodo? Nėra taip, kad rajone yra tik vienas ar keli konkretūs darbdaviai, įdarbinantys neįgaliuosius. Darbdaviui svarbu asmeninės savybės, įgyta kvalifikacija, turima darbo patirtis, įgytos kompetencijos“, – sakė G. Blažienė.
Taip pat ji neneigė, kad retkarčiais iš klientų vis dar tenka išgirsti, jog pakanka pasakyti apie turimą neįgalumą ir pokalbis su darbdaviu baigiasi, nors galėtų išklausyti ar dokumentus pasižiūrėti, kokie apribojimai rekomenduojami. Tai yra pavieniai atvejai, patikino specialistė.
Užimtumo tarnyba gali kompensuoti dalį darbo užmokesčio išlaidų už įdarbintus neįgaliuosius. Subsidija darbo užmokesčiui gali būti mokama neterminuotai per visą laikotarpį, iki 24 mėnesių ir iki 6 mėnesių – priklauso nuo darbuotojo darbingumo lygio. Nuo neįgalumo lygio priklauso ir subsidijos darbo užmokesčiui dydis:
G. Blažienė pasakojo, kad praėjusį rudenį Užimtumo tarnyba prisijungė prie kampanijos „Jokio skirtumo“. Šios kampanijos iniciatyvos „Dirbk pas mus. Jokio Skirtumo, su ar be negalios“ tikslas – išreikšti palaikymą žmonėms su negalia.
„Kampanija norima pasakyti, kad žmones samdome pagal jų talentus ir kompetencijas ir nėra jokio skirtumo, ar jis su, ar be negalios. Kviečiame darbdavius darbo skelbimuose naudoti šią žymą, skatindami kuo aktyviau neįgaliuosius integruoti į atvirą šalies darbo rinką“, – skatino G. Blažienė.
