Rasa MILERYTĖ
„Norėjosi pamėginti sukurti dainą, kur ne tik melodija, bet ir žodžiai būtų mano“, – apie pirmąją savo autorinę dainą sako jaunosios kartos muzikos kūrėjas Adris Čypas. Utenos Dauniškio gimnazijos gimnazistas, rudenį žengsiantis į dvyliktą klasę, groti mokėsi nuo ankstyvos vaikystės. Šiandien talentingas vaikinas groja pianinu, gitara, akordeonu ir būgnais bei pats kuria dainas, yra grupės „Dark light“ narys. Kalbėjomės, iš kur ateina įkvėpimas, kaip gimsta dainos, apie pirmuosius klausytojus ir vasarą.
Adri, kada ir kaip įvyko Jūsų pirmoji pažintis su muzikos instrumentu?
Viskas prasidėjo gilioje vaikystėje. Mano močiutė buvo muzikos mokytoja, chorvedė, pianino mokytoja, ir aš, būdamas kokių ketverių metukų, dar darželinukas, eidavau pas ją mokytis groti pianinu. Sulaukęs septynerių, pradėjęs mokytis pirmoje klasėje, įstojau į Muzikos mokyklą (dabar – Meno mokykla). Irgi pasirinkau mokytis groti pianinu. Tai – pirmasis mano instrumentas, nuo kurio nepasitraukiau iki šiol, kuris man pats artimiausias širdžiai.
Pirmasis instrumentas. Vadinasi, yra ir daugiau?
Prieš trejus ar ketverius metus per Kalėdas gavau dovanų gitarą, pradėjau mokytis groti. Tuomet Muzikos mokykloje baigęs aštuntą klasę nusprendžiau likti dar metams išplėstiniame kurse ir pasirinkau mokytis groti akordeonu ir būgnais. Būgnus įvaldyti buvo sunkiausia, nes neturėjau jokios patirties.
Šiandien nemažai koncertuojate su grupe „Dark light“. Kokia buvo koncertinio kelio pradžia?
Būdamas pirmaklasis, pradėjau lankyti „Žiogo“ muzikos studiją Utenoje. Regis, pirmasis koncertas buvo su jais. Dainavome grupėje. O daugiausiai renginių ir koncertų vykdavo Muzikos mokykloje. Po kurio laiko ten susipažinau su nuostabia mokytoja Nijole Gelgotiene, ji mane atvedė į dainų kūrimo pasaulį, supažindino su bardų muzika. Tuomet pradėjau pats kurti dainas ir dalyvauti soliniuose pasirodymuose. Ir po kažkurio laiko mane pakvietė prisijungti muzikos grupė iš Užpalių „Dark light“. Taigi dabar koncertuojame kartu, vasarai jau turime planų, stengiamės sudalyvauti kuo daugiau koncertų.
Ką reiškia muzikantui ateiti į jau susiformavusią, susibendravusią, susigrojusią grupę?
Grupė mane priėmė labai šiltai. Visi yra draugiški žmonės, grupės būgnininką Jorūną pažinojau iš anksčiau. Tuo metu priėmė ne tik mane, bet ir Martiną Clarke, gitaristą – su juo ir bendros koncertinės patirties buvome turėję. Taigi nebuvo kažkokių didesnių sunkumų. Visi buvome su patirtimi, visi puikiai valdėme savo instrumentus, tad iš instrumentalinės pusės apskritai buvo lengva.
Sakėte, ir pats kuriate dainas. Apie ką yra Jūsų dainos?
Kaip ir sakiau, kurti pradėjau paskatintas mokytojos Nijolės Gelgotienės. Ji tiesiog sako: „Kurk savo dainą.“ O aš: „Gerai, pabandom.“ Pasiėmiau Prano Raščiaus eilėraščių rinkinį ir versdamas puslapius ieškojau, kuris eilėraštis man prabiltų. Išsirinkau eilėraštį, sėdėjau prie fortepijono, grojinėjau melodijas ir įvyko, kad melodija susisiejo su žodžiais. Tai buvo pirmasis bardinis kūrinys. Taip pat esu sukūręs dainas pagal Pauliaus Širvio ir Elenos Mezginaitės tekstus.
Norėjosi pamėginti sukurti dainą, kur ne tik melodija, bet ir žodžiai būtų mano. Anksčiau esu rašęs mini eilėraščius, tad žinojau, kad tikrai sugebėsiu parašyti dainą. Taip prasidėjo mano autorinė kūryba.
Kurti dainas pačiam man įdomiau nei pagal kitų autorių tekstus, nes atsiranda daugiau vietos improvizacijai, ir širdžiai autorinės dainos mielesnės. Dabar galvoje sukasi mintys apie albumo kūrimą, nes dainų esu parašęs jau nemažai.
Kaip gimsta Jūsų daina?
Žodžius rašau pagal to meto emocijas. Sakykime, išgyvenu romantiškus jausmus – tai ir daina bus romantiška, kažkoks liūdnesnis gyvenimo epizodas – tada ir dainos žodžiai liūdnesni.
Dainos gimsta labai įvairiai. Būna dienų, kai neturiu ką veikti, atsisėdu pagroti – vienu instrumentu, kitu, ir suskamba graži, įsimintina melodija. Kartais improvizuojant iškart atsiranda ir tekstas, o kartais tą melodiją įsirašau į diktofoną ir tik po kurio laiko vėl prie jos grįžęs parašau tekstą. Daina gali atsirasti per dvi valandas, o būna, kad visą mėnesį rašau – vis kažkas netinka, nesuskamba.
Sukuriate dainą. Kokį gyvenimą ji gyvena?
Anksčiau būdavo, kad parašytas dainas slepiu. Paskui pradėjau užsiminti mokytojai Nijolei Gelgotienei, kad turiu naują dainą, su mintimi, kad gal ji norės paklausyti, gal kažką patars. Juk reikėjo mokytis. Ir ji padėdavo, kad daina skambėtų iš tiesų kaip daina, o ne tiesiog melodija, surišta su žodžiais. Dabar jau parodau mamai, tėčiui, nusiunčiu porai draugų, kurie visada duoda gerų patarimų. Jei daina man skamba gerai, dar nereiškia, kad ji iš tiesų gera, tad svarbu turėti žmonių, kurie gali išklausyti, pastebėti, jei yra kokių klaidų, patarti.
Apskritai svarbu artimoje aplinkoje turėti palaikančių žmonių. Man smagu, kad kai pradėjau koncertuoti su grupe, mama stengdavosi nepraleisti nė vieno koncerto. Dabar taip aktyviai nebedalyvauja, bet žinau, kad palaiko mane, prižiūri mane ir mane mato.
Artimųjų palaikymas – dar vienas motyvacijos pliūpsnis. O ir kūrybine prasme gerai šalia turėti žmonių, kurie muzikoje galbūt nėra profesionalai, bet gali pasidalinti klausytojo nuomone.
Kokių žanrų, kokių atlikėjų klausotės?
Būtų sunku apsiriboti vienu žanru. Pasirinkimas priklauso nuo nuotaikos. Klausausi repo, popso, džiazo, roko, sunkiojo metalo… Atlikėjas, kuris šiuo metu man labai prie širdies, – Joji. Jis kuria gražias, ramias dainas. Patinka dabartinė lietuvių grupės „jautì“ kuriama emocija. Iš lietuvių atlikėjų dar mėgstu „Baltąjį kirą“. Iš repo – Eminem, Logic. Man svarbu, kad dainoje žodžiai turėtų prasmę.
Kiek žinau, galite didžiuotis ir pasiekimais moksle?
Stengiuosi būti aktyvus visose srityse. Taip jau mama išugdė – ji skatina dalyvauti visur, kur yra galimybė, kad atrasčiau, kas man iš tiesų patinka. Tuomet ir ateityje, kai reikės rinktis profesiją, bus lengviau. Mokykloje dalyvauju įvairiuose renginiuose, konkursuose, esu neblogai pasirodęs kai kurių sričių olimpiadose: informatikos, anglų kalbos, loginio mąstymo olimpiadoje „Bebras“.
Rugsėjį pradėsiu lankyti dvyliktą klasę, bet dabar – vasara. Daugiau laisvės, vadinasi, daugiau sukurtų dainų. Vasara irgi suteikia įkvėpimą: saulė, lauke gražu, šilta, gera, tai ir dainos vasarą linksmos būna.
O kalbant apie profesinius planus – siesite ateitį su muzika?
Kiek kalbėjau su aukštų pasiekimų muzikos srityje turinčiais žmonėmis, daugelis sako, kad sieti karjerą su muzika šiais laikais sunku. Pataria pasirinkti mėgstamą sritį, įgyti išsilavinimą, o muziką pasilikti kaip hobį ir puoselėti jį laisvu laiku. Šiuo metu man artimiausios profesinės sritys yra informacinės technologijos ir inžinerija.
