Vytautas Kaziela
Atsakyti į šį klausimą yra pakankamai nelengva. Ar važiuodami autobusu, kad ir į Vilnių, jūs dažnai pastebite, kad jaunas žmogus atsiverstų knygą ir skaitytų? Nors prieš kelis dešimtmečius tai buvo ganėtinai paplitęs reiškinys. Apklausos duomenys rodo, kad maždaug pusė žmonių nebeskaito knygų. Didžiausią įtaką turintis veiksnys literatūros skaitymui yra naujos technologijos. Grįžtant prie vaizdo – jaunimas įbedęs akis į telefonus arba besiklausantis muzikos. Tačiau yra ir kita pusė. Knygų mugės vis dar sutraukia tūkstančius lankytojų, ir nuperkamų knygų skaičius nemažėja. Kaltinti naujas technologijas taip pat būtų neteisinga. Kodėl vienus jos veika, o kitų ne. Kažkur esu skaitęs, kad vaikai skaito tik iki ketvirtos klasės, o paskui kažkodėl nustoja. Bandžiau kalbėtis su mokytojais, kodėl taip yra, tačiau kažką pasakyti jie galėjo tik apie privalomos literatūros skaitymą. Todėl pasikalbėti apie vaikų ir jaunimo skaitymą pasikviečiau Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkę darbui su vaikais Daivą Karpavičienę ir laikinai einančią Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėjos pareigas Beatričę Navarskaitę.
„Pastebėjome, kad vaikų skaitomumas vasarą labai išauga. Bet tai nėra skaitymas savo malonumui, o privalomoji literatūra. Savo malonumui vaikai dar skaitė prieš kokius penkis metus. Dabar tai tik pavieniai atvejai. Tokių vis dar yra, bet jų labai sumažėjo. Mes labai džiaugiamės, kai atėję klausia mūsų, ar galime ką nors įdomaus pasiūlyti, ką nors patarti. Anksčiau tarp mūsų skaitytojų buvo labai populiarios Vytauto Račicko knygos. Dabar domėjimasis jo kūryba pamažu blėsta. Užsienio autoriai taip pat įvairūs. Pastebėjome, kad jei kalėdiniu laikotarpiu rodomi filmai apie Harį Poterį, šio filmo įkvėpti vaikai ima skaityti ir knygas apie Harį Poterį. Iš to galima daryti išvadą, kad filmai taip pat gali skatinti susidomėjimą vieno ar kito rašytojo kūryba. Turime knygų ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Yra atvejų, kada vaikai susipažįsta su biblioteka dar kūdikystėje. Juos atsineša mamos. Yra knygučių kietais viršeliais, skirtų tokiems „skaitytojams“. Jie atlieka ne tik knygos, bet ir žaislo funkcijas. Kalbant apie tėvų įtaką vaiko skaitymui, tai ji gali būti ne tik teigiama, bet gali ir atbaidyti vaiką nuo skaitymo. Mano supratimu, mamos turėtų leisti vaikui rinktis. Žiūrėk, vaikui ta knygelė yra graži, o motinai ne. Vaikas turi norėti skaityti. Skaitomumui didelę įtaką turi ir socialiniai tinklai. Jei bendraamžiai rekomenduoja perskaityti vieną ar kitą knygą, mūsų skaitytojai ir ateina jų ieškoti. Arba jei jos yra labai reklamuojamos. Žinoma, didžiausias poreikis programinėms knygoms. Pavyzdžiui, tarp programinių knygų yra viena G. Orwell knyga „Gyvulių ūkis“. Perskaitę šią knygą jaunieji skaitytojai susidomi ir kitomis šio autoriaus knygomis. Noriai skaitoma ir Rūtos Šepetys knyga „Tarp pilkų debesų“. Yra dvi šios knygos versijos. Dar vienas užsienio autorius, kuris buvo intensyviai pristatomas socialiniuos tinkluose, yra Collean Hoover, jis taip pat yra mėgstamas ir skaitomas. Jaunimas mielai skaito ir fantastiką. Mėgstamiausias turbūt Johan Flanagan. Visada klausiame, kokia tema domina. Ir bandome pasiūlyti. Nauja tendencija – psichologinės ir savišvietos knygos. Yra tokios knygos kaip „Jūsų pasąmonės galia“, „Jūs esate placebas“ ar „Keturių valandų darbo savaitė“. Jei dvyliktokai dar skaito grožinę literatūrą, tai studentai jau renkasi mokslinę psichologinę literatūrą. Dabar labai išpopuliarėjo savipagalbos knygos. Įdomu, kad jaunesni skaitytojai labai domisi dinozaurais. Jie perskaito netgi enciklopedinius leidinius. Bet tai nėra nauja tendencija. Vaikai dinozaurais domėjosi ir prieš dešimt ir net prieš dvidešimt metų. Pradžioje tokių knygų buvo mažai, dabar jų vis daugėja“, – viena kitą papildydama kalbėjo bibliotekininkės. Bibliotekoje siekiant sudominti vaikus knygomis vykdomos įvairios edukacijos, teatralizuoti knygų pristatymai.
Paklaustos, ar iš tikrųjų vaikai nustoja skaityti baigę keturias klases, moterys tai patvirtino. Daiva Karpavičienė sako tai pastebėjusi ir augindama savo vaikus. Jau progimnazijose labai padidėja mokinių užimtumas ir paprasčiausiai nebelieka laiko skaityti savo malonumui. Laimei, kai kurie iš jų sugrįžta baigę mokyklas ir pradėję studijuoti. Būna ir taip, kad būdamas vaikas ir paauglys knygų neskaitė ir skaitymu susidomėjo tik tapęs studentu.
