Vytautas Kaziela
Baisus šitas karas. Tuos skaičius apie savo ir priešininkų patiriamus nuostolius, kuriuos pateikia Ukraina ir Rusija, reikia vertinti labai atsargiai. Ir tai suprantama, nes negalima smukdyti karinės dvasios. Kur kas objektyvesni turėtų būti tarptautinių organizacijų pateikiami skaičiai. Jų duomenimis, nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo arba buvo sužalota pusė milijono karių iš abiejų pusių. Rusija jau neteko 120 tūkstančių karių, dar apie 180 tūkstančių buvo sužeista. Ukraina neteko 70 tūkstančių karių, daugiau nei 100 tūkstančių buvo sužeista. Ukrainai šie skaičiai yra skaudūs, nes Ukraina turi maždaug pusės milijono kariuomenę, o štai Rusijos pajėgos Ukrainoje –1,3 milijono. Be to, Rusija turi kelis kartus didesnius gyvosios jėgos rezervus. Visi žinome, kad didžiausi gyvosios jėgos nuostoliai patiriami puolant. Ukraina pradėjusi kontrpuolimą ir stengdamasi išvaduoti užgrobtas savo teritorijas dabar atsidūrė puolančiojo vaidmenyje. Skirtingai nei rusai ji priversta branginti savo karių gyvybes. Jai trūksta išminavimo technikos. Be to, Rusija turi didžiulį pranašumą ore. Todėl kontrpuolimas ir vyksta lėtai.
Aš ilgai nesupratau, kokius tikslus šios vasaros kontrpuolimu turi pasiekti Ukraina. Dabar šie tikslai (užduotys) pamažu ryškėja. Pirmiausia – išvaduoti Melitopolį ir Mariupolį. Gretutinis tikslas –sugriauti pagrindinius Krymo tiltus ir sutrikdyti logistiką. Tikslai ambicingi ir maksimalūs. Ir dabar jau pradedama abejoti, ar juos pavyks įgyvendinti. Vėlgi kaltas sąjungininkų neryžtingumas. Tiesa, yra ir kitų priežasčių. Viena iš jų – nepasitikėjimas (ir netikėjimas) ukrainiečiais. Yra ir dar viena iš pažiūros keista problema – kalbos barjeras. Niekam ne paslaptis, kad tiek Ukrainoje, tik kitose buvusiose sovietinės erdvės šalyse užsienio kalbų mokymas nebuvo aukšto lygio. Ar ne paradoksas – Ukraina reikalauja iš partnerių F16 naikintuvų, tačiau nelabai turi ką pasiųsti į lakūnų mokymus. Iš 32 atrinktų pilotų tik 8 anglų kalbos egzaminą išlaikė patenkinamai. Net ir jie turės gilinti kalbos žinias. Pranešama, kad tik 6 pilotai yra pasiruošę mokymams. O mokymai užtruks iki kitų metų vasaros. Ir ką reiškia 6 naikintuvai kare su Rusija. Taigi ne viskas yra Vakarų kaltė. Iš neoficialių šaltinių ateina informacija, kad Prancūzijoje nuo pavasario valdyti naikintuvus „Mirage 2000“ mokosi grupė ukrainiečių pilotų. Būtų stiprus proveržis, jei bent 20 prancūziškų naikintuvų, valdomų ukrainiečių pilotų, rudenį pasirodytų Ukrainos teritorijoje. Beje, perduoti šiuos naikintuvus Ukrainai nereikia JAV leidimo. Be to, prancūziškų naikintuvų pasirodymas Ukrainos oro erdvėje paskatintų ir kitas šalis. Yra dar ir Švedijos variantas.
Ukraina laikosi įsipareigojimų. Vakarų tiekiamais ginklais ji neatakuoja Rusijos teritorijų. Maskva, beje, atakuojama išskirtinai ukrainietiškais dronais. Visos ilgojo nuotolio raketos yra techniškai modifikuotos ir negali atakuoti objektų Rusijos teritorijoje. Žaidimo taisyklės šiame kare nėra Ukrainos naudai. Rusai turi laisvas rankas, jie Ukrainą atakuoja netgi neišbandytomis raketomis. Prieš porą dienų rusų taikiniais Chersono srityje tapo medicinos įstaiga, vaikų kūrybos centras ir gyvenamųjų namų kvartalai. Rugpjūčio 19 dieną Rusija raketomis apšaudė Černihivo centrą. Buvo patvirtintos septynių civilių, įskaitant vaiką, žūtys. Į medikus kreipėsi 144 sužeisti vietos gyventojai. Tarp jų 15 vaikų ir 15 policijos pareigūnų. Nukentėjo beveik 500 butų ir 64 civilinės transporto priemonės. Kiek ir ko dar reikia, kad Ukrainai būtų leista atsakyti tuo pačiu? Kol rusai nepajaus, kad šitas karas yra ir jų karas, kol jie nepradės galvoti.
Dabar apie mūsų kaimynus baltarusius. Viename savo interviu Lukašenka pripažino, kad dalis Rusijos kariuomenės 2022 metais įsiveržė į Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos. Jis taip pat pagrasino, kad Ukraina, kaip valstybė, išnyks iš pasaulio žemėlapio, jei ir toliau bandys išvaduoti savo okupuotas teritorijas. Taigi pagaliau visi gali įsitikinti, kad Baltarusija yra tokia pati šalis agresorė kaip ir Rusija ir jai turi būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip ir Rusijai. Ir užtenka virkauti dėl „draugiškos“ baltarusių tautos. Ne mažiau kaip aštuoniasdešimt procentų baltarusių yra nusiteikę prorusiškai. Ar verta pagarbos tauta, iš esmės atsisakiusi savo kalbos? Todėl šalis vis labiau grimzta į tarptautinę izoliaciją. Lietuva visą laiką deklaravo remianti Baltarusijos demokratinę visuomenę. Tik visa bėda, kad, jei ji ten ir yra, tai labai neskaitlinga. Mes jau gana seniai laukiame demokratinių pokyčių šioje šalyje, o jų vis nėra. Ir panašu, kad dar ilgai nebus. Kada jie gali įvykti? Tik Rusijai pralaimėjus karą Ukrainoje. Todėl tiek Baltarusijos ambasados, tiek Tverečiaus ir Šumsko pasienio punktų uždarymas yra teisingi Lietuvos žingsniai reaguojant į geopolitinę situaciją ir grėsmių nacionaliniam saugumui pokyčius bei užkardant kontrabandą. „Batka“ jau pagrasino Lenkijai, Lietuvai ir Latvijai branduoliniu ginklu. Visi turi stoti į vieną ar kitą pusę. Nepanašu, kad galima būti ir su vienais, ir su kitais. Yra keletas šalių, kurios bando tai daryti, bet užsitęsus karui, ir jos anksčiau ar vėliau turės apsispręsti.
Jei Vakarai neatsikratys mistinių baimių ir nepakeis kai kurių savo nuostatų, karas bus ilgas. Nematau jokių Putino režimo silpnėjimo požymių, o ir Rusijos liaudis (neišeina sakyti: tauta) jį palaiko. Karas nepalankus tik elitui. Nepalankus todėl, kad per ilgai užsitęsė. Vakarai nepatenkinti Ukrainos kontrpuolimo tempais, nors tam yra objektyvių priežasčių. Kodėl? Vakarai tikėjosi rudens pabaigoje susodinti Rusiją ir Ukrainą prie derybų stalo. Tačiau tai šiuo metu yra nenaudinga Ukrainai. Jos rankose nėra kozirinių kortų. Rusija tai supranta. Jos siekis nualinti Ukrainą, o paskui ją sutriuškinti. Bet Ukrainos pralaimėjimas bus ir Vakarų pralaimėjimas. Rusija dar labiau pakels galvą ir tada kalbėtis su ja taps neįmanoma. Su Rusija geriausia kalbėtis tada, kai jos galva bus tvirtai prispausta prie žemės.