Jaunimo kampas

 „Draugystė mainais“ – knyga apie draugystę, nuotykius ir Uteną

Rasa MILERYTĖ

„Draugystė mainais“ – trečioji Eglės Ramoškaitės knyga. Anksčiau ji yra išleidusi knyga „Tarp gyvenimo ir vilties: tam, kuris supranta“ ir „Ne tik geri, ne tik blogi“. Naujoje apysakoje skaitytojas kviečiamas persikelti į 2001-ųjų vasarą Utenoje ir kartu su dešimties–trylikos metų Šarka, Beniu, Justaku, Migle, Vilija, Karolina, Lina ir Saida patirti mažo miestelio nuotykius, kasdienybę, darbus, pramogas ir, žinoma, tarpusavio santykių dramas, kurios nesvetimos visų laikų paaugliams.

„Draugystė mainais“, kaip sako pati autorė, tai knyga, kuri visais aspektais yra pirmoji: skirta jaunesniems paaugliams ir suaugusiems, kuriems 2001-ieji kelia jaunatvišką nostalgiją, istorijos lokacijos neišgalvotos – veiksmas vyksta Utenoje, knygos kalbėjimo tonas išsiskiria iš kitų E. Ramoškaitės kūrinių – šį kartą jis smagus, o vidinės veikėjų dramos artimos daugumai.

Eglė Ramoškaitė gimė 1988 m. Utenoje. Studijavo teisės mokslus, vėliau, susidomėjusi paauglių literatūra, studijavo kūrybinį rašymą įvairiuose seminaruose, Talino universiteto vasaros mokykloje, baigė paauglių literatūros rašymo kursą Oksfordo universitete. Šiandien rašytoja veda kūrybinio rašymo mokymus, dirba leidyklos „Nieko rimto“ rinkodaros skyriuje bei ieško užsienio autorių kūrinių, kuriuos būtų verta išleisti Lietuvoje. Pasidomėjus, kuo jai artima paauglių literatūra, Eglė sako, kad tai žanras, padedantis atsakyti į paauglystėje neatsakytus klausimus, o savo knygose rašytoja stengiasi atspindėti paauglių gyvenimo realijas, jų kasdienybei būdingą sumaištį, vienišumo, nežinojimo, kaip išreikšti jausmus, problemas.

„Vis bandau prisiminti tą ryškiausią momentą, kada susižavėjau paauglių literatūra. Ko gero, tai buvo knygų apie Harį Poterį serija. Jei neklystu, pirmoji dalis pasirodė tuomet, kai man, kaip ir Hariui Poteriui, buvo dvylika metų. Tai buvo pirmoji knyga, kurią perskaičiusi supratau: tai parašyta man. Tuo metu paauglių literatūros pasirinkimas buvo tikrai skurdus, tik daug vėliau atsirado visokie melvinaiburgesai su heroinais ir kitomis knygomis. Būdavo, nueini į biblioteką, o bibliotekininkės tau siūlo suaugusiųjų knygas.

Skaitydama „Harį Poterį“ supratau, kad yra ir kitokių knygų, knygų, kurios labiau atliepia tai, ką jaučiu. Pradėjau ieškoti daugiau tokių knygų, skaičiau jas ir niekada neatrodė, kad tai mažiau vertingos knygos. Paauglystėje norėjau kalbėti apie savo jausmus, išgyvenimus, bet nežinojau, kaip kalbėti, ir neturėjau su kuo, todėl paaugliams skirtos knygos mane gelbėjo“, – sako rašytoja pasidomėjus, kada ir kokiomis aplinkybėmis susidomėjo vaikų literatūra.

Ji pasakoja, kad dar besimokydama mokykloje rašydavo trumpus tekstus, o rašyti pirmąją knygą pradėjo būdama 25-erių. E. Ramoškaitė sako niekada sąmoningai neplanavusi rašyti paaugliams (anksčiau rašė trumpąją prozą suaugusiems), bet, kadangi didžioji jos skaitomų knygų dalis buvo paauglių literatūra, tarsi pasąmoniškai susiklostė, kad galiausiai ėmė rašyti paaugliams.

„Jeigu rašai paaugliams, turi paisyti tam tikrų standartų, ką knyga privalo turėti: veikėjai turi būti paaugliai, turi būti kalbama apie problemas, su kuriomis susiduria paaugliai, knyga turi pasižymėti greitu tempu. Aš stengiausi kuo geriau perprasti paauglių mąstymą, pažinti jų problemas, kad knyga jiems būtų aktuali. Manau, kad kiekvienoje knygoje jausmai yra tikri: autorius, net jei sako, kad viskas – vaizduotės vaisius, kad tai nėra jo asmeninės patirtys, vis tiek viską perleidžia per save, išgyvena tai, ką aprašo. Su draugais diskutavome, kodėl šiandien esame būtent tokie, kokie esame, ir priėjome išvadą, kad dabartinius mus formavo mūsų paauglystės patirtys. Dažnai diskusijų metu grįžtame prie šios temos. Prisimename, kaip jautėmės anuomet, kokie neužtikrinti, sutrikę buvome. Manau, kad paauglių mąstymas toks ir yra: mintys ir veiksmai yra netapatūs, jie nuolat ieško atsakymų, kurių dar nėra, nežino, kaip išreikšti jausmus“, – svarsto E. Ramoškaitė.

Pasidomėjus, kokią reikšmę ir galią E. Ramoškaitė įžvelgia paauglių literatūroje, ji svarsto, kad kiekvienas žmogus į suaugusiųjų gyvenimą atsineša daug neatsakytų klausimų. Tai susiję su emocijomis, kurių neišgyvenome, su situacijomis, su kuriomis nesusitvarkėme. Paauglių knygos jai svarbios tuo, kad jas skaitydama prisimena dalykus, kurie nutiko jai pačiai, ir pradeda juos gvildenti bei ieškoti atsakymų, labai reikalingų, norint užpildyti iš paauglystės atsineštas spragas: „Manau, tai yra priežastis, kodėl paauglių knygas neretai skaito suaugusieji – jie nori rasti atsakymus į kasdienybės klausimus“, – sako apgailestaudama, kad Lietuvoje paaugliams skirtos knygos nėra stipriai integruotos į mokyklinės literatūros programą.

Eglė Ramoškai pasakoja, jog „Draugystę mainais“ rašyti pradėjo 2019-ųjų spalį, kai tuo metu jau buvo pradėjusi kurti savo antrąją knygą – „Ne tik geri, ne tik blogi“. Ši istorija buvo tarsi atsvara tuo metu rašomai ir liūdnas, bet svarbias temas liečiančiai istorijai. Rašytoja pasakoja, kad tuo metu jai norėjosi kažko jaukaus ir smagaus, todėl mintimis grįžo į savo paauglystę mėgindama prisiminti, kas tomis dienomis jai teikė daugiausiai džiaugsmo ir prajuokindavo. Ji susirašė visą sąrašą pačių įvairiausių dalykų, kurių dalis vėliau nugulė į „Draugystė mainais“ istoriją.

Knygos anotacijoje rašoma: „Dešimtmetė Šarka ir jos kiemo draugai žino, kas yra darbas, ypač vasarą, kai norisi mėgautis karščiu, upeliais, pievomis ir draugystėmis, o turi nurankioti kolorado vabalus nuo viso bulvių lauko. Bet kas atsitinka, kai tos draugystės staiga ima ir pašlyja? Kas, jei tavo draugams ant tavęs, regis, visai nusispjaut? Ar draugystė taip pat yra… darbas? O gal tai – paprasčiausi mainai? Tai istorija apie šešis draugus ištinkančias mažas neteisybes, kurios pamirštamos keberiojantis į aukščiausias šieno stirtas, statant plaustus ir priimant kitą tokį, koks jis yra.“

Knyga lavina vaizduotę, kūrybiškumą, fantaziją, iškalbą, žodyną, gebėjimą pasakoti istorijas, empatiją, humoro jausmą, skatinamas savarankiškumas, ryžtingumas, pasitikėjimas savimi, drąsa, gebėjimas rasti ir priimti sprendimus.