Tai buvo jaunimo iniciatyva, kurią pavyko įgyvendinti. Viena iš iniciatorių Karolina Pinkevičiūtė mielai sutiko prisiminti, kaip buvo kuriama erdvė, kas stovėjo prie jos ištakų, pasidalinti mintimis apie ateitį.
Papasakokite, kaip ir kam kilo idėja įkurti erdvę jaunimui „O maš“.
Apie erdvę Utenos jaunimas buvo galvojęs jau labai seniai, kartais vis nedrąsiai užsimindamas. Galiausiai susibūrėme į komandą. Kai pradėjome, buvome penkiese. Kadangi visi buvome iš nevyriausybinių jaunimo organizacijų, pakankamai aiškiai žinojome jaunimo poreikį tokiai erdvei, žinomos buvo ir kylančios problemos dėl jaunimo užimtumo vasaros laikotarpiu. O ir jaunimą suburti tapo ypač svarbu, kadangi tuo metu neseniai buvo pasibaigusi pandemija.
Kodėl toks pavadinimas?
Pavadinimas kilo labai natūraliai. Atlikome Minčių lietaus metodą ir žiūrėjome, kas mums labiausiai
prilimpa. Pasirinkome „O maš“, nes taip nesunkiai atkreipiame dėmesį ir priverčiame suklusti, be to, paprasta įsiminti. Pavadinimą pradžioje aiškinome, kaip potekstę į klausimą „O ka, jeigu..?”, kadangi viską pradėjome nuo mažos, nedrąsios minties, kuri vėliau išaugo. Tačiau dabar esame tiesiog „O Maš“ ir daug tam priežasčių nebeieškome.
Kokia buvo pradžia? Ar kreipėtės į savivaldos institucijas ir ar sulaukėte pagalbos? Jei sulaukėte , tai kokios?
Pirmiausia savo idėją pristatėme Utenos savivaldybės jaunimo reikalų Tarybai, jaunimo koordinatorei ir organizacijoms, džiaugiamės, kad idėja sulaukė palaikymo bei pagalbos. Tuo metu su savivaldybe bendradarbiauti mums labai padėjo Paulius Čyvas. Kartu mus lydėjo į susitikimą su tuometiniu meru ir kitais savivaldybės atstovais, tai pat konsultuodavo mums kilusiais aktualiais klausimais. O vėliau didelės finansinės pagalbos sulaukėme iš Utenos įmonių bei verslininkų.
Šiuo metu nuolatos teikiame įvairius projektus jaunimo veikloms vykdyti ir džiaugiamės, kad finansavimą gauti pavyksta ir galime realizuoti įvairias organizacijos idėjas.
Kokios veiklos čia vykdomos ir kaip sekasi įtraukti jaunimą?
Veiklos įvairiausios, nuo poezijos skaitymo, žaidimų vakarų, koncertų iki sporto turnyrų. Stengiamės, kad jaunimas su įvairiais interesais galėtų atrasti ką veikti Utenoje. Pastebime, jog erdvėje kiekvieną dieną vasaros metu apsilanko bent 10–15 jaunuolių. Jie čia savo veiklai turi visišką laisvę: vieni groja, antri skaito, o treti žaidžia kamuoliu ar stalo žaidimus.
Esu girdėjęs, kad vienas iš erdvės tikslų yra ugdyti jaunimo kūrybiškumą ir pilietiškumą. Ar tai tiesa ir kaip tai pasireiškia?
Minime valstybines šventes, stengiamės jas padaryti kuo patrauklesnes jaunimui. Puikus pavyzdys buvo Sausio 13-osios minėjimas. Vakare organizavome susitikimą su gerbiamu istorijos mokytoju Eismantu, kuris papasakojo, kaip viskas iš tiesų atrodė tą svarbią Lietuvai dieną. Smagu buvo matyti susirinkus tiek daug jaunimo, sulaukėme net ir studentų, kurie tiesiog atvyko susitikti su mokytoju, patalpa buvo pilnutėlė, tikrai to nesitikėjome. Tai mums tik dar kartą įrodė, kad reikia ieškoti naujų priemonių ir metodų įtraukti jaunimą, tuomet ir rezultatai bus teigiami.
Kūrybiškumą skatiname kūrybinėmis dirbtuvėmis. Turėjome teatro, kino dirbtuves, ateityje laukia jų dar daugiau, įvairesnių. Kai pradėjome, Utenoje labai to trūko, dabar galime pastebėti, jog situacija tampa geresnė. Labai didelio susidomėjimo sulaukia poezijos vakarai, kuriuos stengiamės organizuoti bent kartą per sezoną. Kiekvieną kartą nustembame, kiek daug jaunimo kuria bei nebijo pasidalinti savo mintimis. Toks paskatinimas, palaikymas ir galimybė reikšti savo mintis jaunam kūrėjui ypač svarbus, jis motyvuoja, leidžia jaustis pastebėtam ir įvertintam.
Papasakokite apie projektinę veiklą, renginius, koncertus.
Sunku pasakyti kažką konkretaus, nes veikiame daug ir labai įvairiai. Žinoma, mūsų varikliukas –vasara. Tada mes džiaugiamės jaunimo neformaliais vakarais, koncertais ir varžybomis. Organizavome jaunimo metams skirtą renginį „KOL JAUNI“, jo metu turėjome daug įvairių veiklų, tokių kaip kūrybinės dirbtuvėlės, interaktyvios instaliacijos ar koncertai miesto sode. Nemažai veiklų jau išvardinome, tačiau pati svarbiausia veikla yra palaikyti gerbūvį erdvėje. Tai padaryti mums padeda mūsų savanoriai.
Utenoje yra nemažai jaunimo iš Ukrainos. Ar jie dalyvauja jūsų veikloje? Ir kaip jie jus atranda?
Buvome parengę ir jau įgyvendinome „Europos solidarumo korpuso“ projektą, skirtą Ukrainos vaikams. Važiavome į ekskursiją, vykome į Anykščius, vėliau keliavome į Utenos kino teatrą, pasirūpinome, kad vaikai technologijų pamokose turėtų jiems reikiamų priemonių, kadangį jų trūko. Ukrainos jaunimą atradome bendradarbiaudami su Utenos Vyturių progimnazija bei rajono savivaldybe.
Turbūt jūsų veikloje neįmanoma išsiversti be savanorių? Papasakokite apie juos ir ką jie veikia?
Daug dirbame su savo savanoriais, organizuojame jiems mokymus, susitikimus bei motyvacines sistemas. Savanoriai yra mūsų šerdis ir be jų būtų sunku turėti galimybę veikti vasarą kiekvieną dieną. Kaip jau ir užsiminėme, savanoriai erdvėje palaiko tvarką, tačiau ties tuo nesustojame, savanoriams suteikiame galimybę savo mintimis ir pastangomis prisidėti ir prie visų organizuojamų veiklų.
Kaip suprantu, erdvė veikia tik vasarą. Kodėl? Dėl to, kad nėra sąlygų, ar dėl kitų priežasčių ? Ar tiesiog nėra poreikio?
Poreikis tikrai yra, tačiau pati erdvė šiuo metu nėra tam pritaikyta, žiemą ten paprasčiausiai būtų per šalta. Būtent šiuo metu dirbame su savivaldybe ir kitomis organizacijomis dėl ilgalaikės jaunimo erdvės miesto sode. Tikimės, kad darbai prasidės kaip įmanoma greičiau ir netrukus galėsime džiaugtis visais metų laikais veikiančia erdve. Viliamės, kad miesto sodą galėsime ne tik pavadinti jaunimo sodu, bet taip iš tikrųjų ir bus.
Vytautas Kazela
