Rasa MILERYTĖ
Vienuoliktokė Liepa Narkūnaitė jau tris mėnesius savanoriauja bibliotekoje. Mergina pasakoja išbandžiusi įvairias savanorystės formas, nes tai – puiki galimybė mokytis ir tobulinti įgūdžius, o biblioteka kaip erdvė savanorystei ją patraukė jaukumu ir plačiu veiklų spektru.
Savanoriaudama tobulina įgūdžius
Pasikalbėti į „Utenio“ redakciją Liepa atskuba tiesiai iš Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos, kur ką tik konsultavo žmones skaitmeninio raštingumo klausimais. Tai ne vienintelė merginos veikla bibliotekoje. Ji padeda organizuoti renginius ir atlieka kitus bibliotekai svarbius darbus. „Savanorystė man yra žinių ir praktikos šaltinis. Man gera savanoriauti, gera daryti gerus darbus ir iš to kažką pasiimu sau. Pavyzdžiui, labai mėgstu dirbti rinkodaros srityje, tad savanoriaudama tobulinu įgūdžius, kurie, manau, pravers ateityje“, – sako bibliotekos savanorė.
Liepa pasakoja savanoryste susidomėjusi prieš ketverius metus – būtent tiek laiko savanoriavo progimnazijos ir gimnazijos mokinių tarybose, o dabar, be veiklų bibliotekoje, savanoriškais pagrindais prisideda prie Utenos visuomeninių jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ veiklų. Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje besimokanti mergina sako pastebinti, kad savanorystę ir mokslus suderinti darosi sunkiau (visgi – vienuolikta klasė, mokslų apleisti negalima), bet tinkamas laiko planavimas padeda suspėti visur. Pailsėti laiko irgi lieka – savaitgalius Liepa skiria šeimai, draugams, knygoms, kelionėms, pasivaikščiojimams.
Pašnekovė sako jau pagalvojanti ir apie būsimas studijas, bet kol kas esanti ieškojimų kelyje, o kaip vieną iš variantų, ką galėtų veikti baigusi dvyliktą klasę, ji regi tarptautinę savanorystę. „Pradėjau mokytis italų kalbą, mane labai traukia italų kalba, tad labai noriu aplankyti Italiją“, – atvirauja Liepa.
„Ar rekomenduotumėte savanorystę – bibliotekoje ir kitur – savo draugams?“ – klausiu Liepos. To daryti, pasirodo, nė nereikėtų, nes dauguma artimiausių pašnekovės draugų taip pat savanoriauja.
Abipusiai mainai
Pasak Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos bibliotekininkės Daivos Grasildos Pilkauskaitės, dirbančios su savanoriais, biblioteka – erdvė, kurioje galima tobulinti pačias įvairiausias kompetencijas. Savanoriai čia susipažįsta su bibliotekos ir jos skyrių veiklomis, išmoksta dirbti skaitytojų aptarnavimo srityje, perpranta renginių organizavimo subtilybes, gali prisijungti prie įvairių bibliotekos vykdomų projektų, dirbti su vaikais ir su suaugusiais, o svarbiausia – čia galima įgyvendinti ir savas idėjas, puoselėti kūrybingumą. Savanoriai, turintys idėjų, bibliotekoje ypač laukiami.
Bibliotekoje savanoriaujantys jaunuoliai ne tik įgyja konkrečių žinių, gebėjimų, bet ir ugdo asmenines savybes, tokias kaip drąsa, savivertė, mandagumas. Savanoriai Utenos bibliotekoje priimami jau ne vienus metus, per tą laiką savanorystės programą baigė kelios dešimtys jaunuolių. D. G. Pilkauskaitė atkreipia dėmesį, kad ypač daug savanorių sulaukta šiemet – net šešių. Svarsto, kad tokią tendenciją galėjo nulemti tai, kad šie metai Seimo paskelbti savanorystės metais.
Savanorystė bibliotekoje – abiem pusėms naudingi mainai. „Mes gauname papildomas darbo rankas. Savanoriai padeda atlikti darbus, kurių patys dėl didelio užimtumo kartais nespėjame. Taip pat gauname jaunatvišką energiją, naujus požiūrio kampus. Labai smagu, kai atėję savanoriai imasi to, apie ką patys nė nebuvome pagalvoję. Būna ir taip, kad iš šalies jie pamato, ką mes darome nepakankamai gerai. Kartais savanoriai, organizuodami renginius, pritraukia naujos auditorijos, žmonių, niekada nesilankiusių bibliotekoje. Taigi tai yra ir reklama. Galų gale mes, bibliotekos kolektyvas, dirbdami su savanoriais mokomės suprasti jaunus žmones, susipažįstame su jų pasaulėjauta“, – savanorių indėliu džiaugiasi bibliotekininkė.
Laukiami ir tarptautiniai savanoriai
Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka jau kurį laiką dalyvauja tarptautinėje savanorystės programoje ir priima savanorius iš kitų pasaulio šalių. Priešingai nei vietiniai, kurių savanorystė trunka 6 mėnesius, užsieniečių savanorystė trunka 9 mėnesius ir visas jų laikas orientuotas į savanorystę. Utenos biblioteka jau yra sulaukusi savanorių iš Prancūzijos, Ispanijos, Rusijos, Armėnijos. Iš viso – net 10 savanorių, o šiuo metu jau vyksta naujų savanorių atranka.
Bibliotekininkė Dainora Narkūnienė, taip pat dirbanti su savanoriais, pasakoja, kad tarptautinė savanorystė ypač prasminga dėl kultūrinių mainų. Iš svetimų šalių atvykę jaunuoliai vietos bendruomenę pasikviečia į savo šalies pristatymo renginius, organizuoja kalbų kursus (ypač populiarios – prancūzų ir ispanų kalbų pamokos), įkuria įvairius klubus (pavyzdžiui, kino, fotografijos), įgyvendina kitas idėjas, prisideda ir prie tiesioginių bibliotekos veiklų. D. Narkūnienę džiugina, kad tarp bibliotekos darbuotojų ir savanorių neretai užsimezga gražus draugiškas ryšys, nenutrūkstantis net ir pasibaigus savanorystei. Su šypsena ji pasakoja, kaip su kolege važiavo į Ispaniją, kur jas pasitiko buvusi savanorė Kristina, parekomendavo, kur geriausia apsistoti, kokias vietas aplankyti.
Pasak D. Narkūnienės, šiais laikais savanorystė atveria itin plačias galimybes – ne tik kažko išmokti, bet ir pažinti svetimas šalis, pasimokyti tos šalies kalbos, plėsti akiratį. Visi Utenoje savanoriavę jaunuoliai iš užsienio laisvu laiku noriai keliavo ne tik po Uteną ir kitus Lietuvos miestus, bet apsilankydavo ir kaimyninėse šalyse.
Autorės nuotr.

