Rasa MILERYTĖ
Savižudybės vyksta visame pasaulyje, paveikdamos visų tautų, kultūrų, religijų, lyčių ir klasių asmenis. Statistika rodo, kad šalys, kuriose savižudybių procentas didžiausias pasaulyje, yra nepaprastai skirtingos. Didelis savižudybių skaičius būdingas ne tik Rytų Europos, bet ir tokioms pažangioms šalims kaip Belgija, Estija ar Prancūzija. Įdomu tai, kad Butane, garsėjančiame bendrosios nacionalinės laimės matavimu (indeksu, naudojamu norint įvertinti savo gyventojų kolektyvinę laimę ir gerovę), savižudybių rodiklis yra vidutiniškai didelis – 11,4 savižudybių 100 000 gyventojų.
Pasaulio sveikatos organizacija apie savižudybes pateikia sunerimti verčiančius mokslinių tyrimų duomenis: 75 proc. savižudybių pasaulyje įvyksta neturtingose šalyse; savižudybės jau viršijo žuvusiųjų kare bei žuvusiųjų nuo prievartinės mirties skaičių ir sudaro net 57 proc.; kas 40 sekundžių pasaulyje nusižudo vienas žmogus, o vyrai žudosi vidutiniškai tris kartus dažniau nei moterys; savižudybė yra antra pagal dažnumą mirties priežastis 15–29 metų amžiaus žmonių grupėje; kasmet pasaulyje nusižudo apie 800 000 žmonių; dažniausiai mirti pasirenkama nusinuodijant, nusišaunant ar pasikariant; kas 3 sekundes kas nors bando nusižudyti, o kiekviena savižudybė skaudžiai paveikia dar apie 6 žmones.
Socialinės ir finansinės problemos (skurdas, nedarbas, vienatvė, įvairūs praradimai, konfliktai su darbdaviais ir artimaisiais, patyčios bei problemos su teisėtvarka ir bankais) yra laikomos pagrindinėmis savižudybių priežastimis. Tyrimai rodo, kad apie 75 proc. savižudžių apie ketinimą nusižudyti dažniausiai prasitaria savo šeimos nariams arba draugams, todėl labai svarbu rasti laiko išklausyti artimą žmogų bei laiku padėti spręsti jam iškilusias problemas.
Tai, kaip šaliai seksis suvaldyti savižudybių problemą, itin stipriai lemia valstybės pasirinkti metodai. Tarkim, septintajame dešimtmetyje Švedija atsidūrė tarp šalių, kurių savižudybių procentas buvo didžiausias pasaulyje. Tai bent iš dalies galėjo lemti kultūrinis požiūris į savižudybes ir ilgas, tamsias žiemas, ypač šiauriniuose regionuose. Vyriausybė į krizę reagavo kurdama socialinės rūpybos ir psichinės sveikatos tarnybas, ir savižudybių skaičius smarkiai sumažėjo. Šiandien Skandinavijos šalyse – Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje – vyrauja aukštas laimės ir palyginti žemas savižudybių procentas. Tačiau tamsios žiemos (20 ar daugiau tamsos valandų per parą tam tikrose vietose kiekvieną dieną) sukelia sezoninį afektinį sutrikimą (BAD) – depresijos formą, kuri, kaip žinoma, koreliuoja su didesniu savižudybių skaičiumi.
Teigiama, kad Skandinavijos šalyse savižudybių skaičius kur kas mažesnis, nes ten nėra tokio didelio skirtumo tarp funkcijų pasidalijimo tarp lyčių kaip, tarkim, Lietuvoje. Lietuvoje daugiausiai žudosi vyrai kaip tik todėl, kad juos slegia didžiulė atsakomybė už daugelį dalykų.
Deja, naujausi duomenys rodo, kad Lietuva Europoje vis dar užima pirmą vietą pagal savižudybių skaičių. Čia 100 tūkstančių gyventojų tenka 31,9 savižudybės atvejų. Pasak psichikos sveikatos specialistų, savižudybė yra procesas, kai vienas po kito patiriami skausmingi išgyvenimai sukelia nuolatinę psichologinę kančią. Daug sunkumų bandančiam įveikti žmogui savižudybė gali atrodyti vienintelė išeitis. Taip pat, anot specialistų, kad ir kas būtų atsitikę, net ir vienas nuoširdus pokalbis gali sumažinti kančią ir išgelbėti gyvybę.
Lietuvoje yra nemažai organizacijų, teikiančių psichologinę pagalbą ir emocinę paramą apie savižudybę galvojantiems asmenims. Pagalbos telefonu galima kreiptis į Jaunimo liniją, Pagalbos moterims liniją, Sidabrinę liniją, Vilties liniją. Šios organizacijos teikia ir konsultacijas internetu. Kai kuriose gydymo įstaigose jau teikiama skubi psichologinė anoniminė pagalba. Taip pat pagalba teikiama poliklinikose veikiančiuose psichikos sveikatos centruose. Šalyje vykdomos įvairios prevencinės akcijos, žmonės dalijami lankstinukai su informacija apie pagalbos galimybes.
Vienas iš pavojingesnių taškų, traukiančių nusižudyti pasiryžusius žmones, yra vandens telkiniai ir tiltai. Kai kuriuose šalies miestuose ant tiltų iškabintos lentelės su užrašu „Tu rūpi“ ir psichologinės pagalbos kontaktais, tačiau visuomenė tokį gestą vertina skeptiškai. Uteniškis Tadas, pats kadaise svarstęs apie savižudybę, įsitikinęs, kad jei žmogus pasiryžęs nusižudyti, tas užrašas ir telefono numeris jam bus nė motais. Vaikino manymu, tokiose vietose labiau praverstų priemonės, skirtos atsitiktiniam praeiviui, kad šis galėtų išgelbėti besižudantį žmogų.
Štai Glazge, Škotijoje, ant tiltų pakabintas gelbėjimosi ratas, kad pamatęs skęstantįjį praeivis galėtų jam padėti. Kopenhagoje, Danijoje, prie vandens telkinių yra ne tik gelbėjimo ratai, kai kur yra virvė ar kopėčios, kurios praverčia atliekant gelbėjimo darbus žiemą.
Svarbus dalykas savižudybių prevencijos srityje, anot į šią problemą besigilinančių mokslininkų, yra suteikti specifines kompetencijas psichikos sveikatos specialistams. Todėl Vilniaus universiteto suicidologai, bendradarbiaudami su partneriais iš užsienio šalių, Lietuvoje pradėjo taikyti savižudybės rizikos įvertinimo ir valdymo metodą (CAMS). Šis metodas yra mokslo įrodymais grįstas efektyvus pagalbos būdas asmenims, galvojantiems apie savižudybę. Naudojant CAMS metodą psichiatrams ir psichologams siūlomas papildomas įrankis savižudybės rizikai įvertinti, teikiamos pagalbos efektyvumui padidinti ir savižudybės grėsmei sumažinti. CAMS metodas labai tinkamas, kai žmogus yra ūmioje krizinėje situacijoje, jam tuo momentu labai sunku, kyla minčių nusižudyti. Šis metodas padeda taip organizuoti pagalbą, kad visų pirma būtų išspręsti tie gyvenimiški sunkumai, kurie jį stumia savižudybės link.
Pasaulio sveikatos organizacija dar 1999 metais savižudybių prevencijai iškėlė ambicingus tikslus:
1. Profesionaliai ir tinkamai nustatyti, įvertinti bei pašalinti veiksnius, skatinančius žudytis.
2. Nuolat informuoti visuomenę apie psichosocialinę paramą bei kontrolę linkusiems žudytis.
3. Iki 2020 m. socialinius pokyčius išgyvenančiose bei kitose besivystančiose šalyse savižudybių rodiklį sumažinti 10 proc.
4. Vykdyti koordinuotą bei intensyvią veiklą daugelyje sričių.
5. Laikytis bendradarbiavimo principų (savižudybių klausimais) tarp medikų, psichologų, švietimo, policijos, teisėtvarkos, žiniasklaidos darbuotojų, bendruomenės, šeimos bei kiekvieno jos nario.
6. Siekti saugumo reikalavimų laikymosi bei apriboti insekticidų ir kitų cheminių medžiagų prieinamumą. Vaistus pardavinėti tik ribotomis pakuotėmis.
7. Griežtinti ginklų saugojimo ir nešiojimo taisykles.
8. Siekiant atpažinti potencialų savižudį, užtikrinti specialistų, artimųjų ir visos visuomenės žinių, įgūdžių bei taikomų prevencijos priemonių tobulinimą.
9. Tobulinti alkoholio vartojimo mažinimo politiką.
10. Mažinti prieinamumą prie savižudybės priemonių.
11. Valstybėse formuoti nacionalines strategijas savižudybių prevencijos klausimais bei užtikrinti tinkamą ir kompetentingą metodinį vadovavimą. 12. Užtikrinti ankstyvą suicidų išaiškinimą bei tinkamą ir profesionalų gydymą.
13. Plėsti veiklos apimtis ir didinti valstybės biudžeto finansavimą emocinę paramą teikiančioms asociacijoms ir tarnyboms bei gerinti jų teikiamų paslaugų prieinamumą žmonėms, kuriems jų neatidėliotinai ir skubiai prireikia.
14. Užtikrinti ankstyvą ir kompleksinį suicidinio elgesio pirmųjų signalų atpažinimą bei psichinių sutrikimų identifikavimą.
15. Siekiant nustatyti savižudybės tikimybės riziką, rinkti informaciją iš artimų žmonių ir draugų.
Labai dažnai laiku parodytas neabejingumas, jautrumas, nuoširdumas, suinteresuotumas, noras bei gebėjimas pasirūpinti kitu žmogumi ir jo skausmu bei iškilusiomis problemomis gali užkirsti kelią didelei nelaimei ar savižudybei.
