Mūsų gyvenimo spalvos

KĄ SKELBIA VELYKŲ VARPAI

Toks jau tas gyvenimas. Didžiąją jo dalį darai ne tai, ką nori, prie ko širdis traukia, o tai, ką reikia. Štai net kunigai skundžiasi, kad mažėja pašaukimų. Tarp kelių parapijų vienas kunigėlis blaškosi. Tiesa, krikštynų ir vestuvių beveik nebebūna. Tik laidotuvės ir mišios už mirusiuosius. Palydėjai aštuoniasdešimtmetę močiutę į kapų kalnelį ir bažnytėlėje atsiranda dar viena tuščia vieta, kurios jau niekas nebeužpildys. Bažnyčių tuštėjimo metas. Dar per šventes ir sekmadieniais susirenka būrelis moterų, o šiokiadieniais į rytines mišias tik viena ar dvi arčiau gyvenančios beateina.

Tęsinį skaitykite 2019 04 24 „Utenyje“

Vytautas Kazela