Mūsų gyvenimo spalvos

Šimtas karo dienų

Vytautas Kazela

Šimtas dienų karo ir jokio optimizmo, kad karas Ukrainoje greitai baigsis. To nesitikėjo niekas. Net Ukrainos prezidentas V. Zelenskis. Tikriausiai netgi Putinas. Jo planas buvo paprastas: užpulti Ukrainą, užimti Kijevą, nužudytą arba iš šalies pabėgusį V. Zelenskį pakeisti prorusišku prezidentu (tai galėjo būti Ukrainoje likęs oligarchas V. Medvedčukas ar į Minską atgabentas buvęs Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius). Ukraina tampa lengvai valdoma (panašiai kaip ir Baltarusija). Tolimesnėje perspektyvoje šios šalys sudarytų sąjungą – galingą slavų imperiją. Nors Putinas ir buvo informuotas, kad NATO šalys iki „dantų apginkluos Ukrainą“ ir įves griežtas sankcijas Rusijai, jis nepatikėjo Vakarų vienybe. Ir tam turėjo pagrindą – jo kišenėje sėdinti Vengrija, palankiai nusiteikusios Vokietija, Prancūzija, Italija. Tikriausiai jis manė, kad Vakarų verslas neleis, kad jų šalių vadovai taikytų griežtas ekonomines sankcijas Rusijai. Tikėta, kad „specialioji operacija“ užtruks ne ilgiau kaip porą savaičių. Laimei, Putino planui nebuvo lemta išsipildyti. Pirmiausia, niekas negalvojo, kad Ukrainos armija jau ne tokia, kokia ji buvo 2014 metų pavasarį, kai Rusija okupavo Krymą. Ji buvo kur kas gausesnė, geriau apmokyta, o svarbiausia – spėta ją aprūpinti „Stinger“ ir „Javelin“ raketomis. Prasidėjus okupacijai šiaip jau gan susiskaldžiusi Ukraina susivienijo. O patriotiškumo ir motyvacijos pasipriešinti ukrainiečiai turėjo užtektinai. Žinant, kad Rusija yra pasiruošusi suskaldyti NATO ir įsiveržti į Ukrainą, buvo paruoštas atsakas – Suomijos ir Švedijos narystė NATO. Nebūkime naivūs, kad šis procesas prasidėjo šių metų gegužės mėnesį – jis prasidėjo dar Rusijai nepradėjus karo su Ukraina. Ir dar viena svarbi „smulkmena“ – kadyroviečiams nepavyko likviduoti V. Zelenskio.


Laimei, Putino planui nebuvo lemta išsipildyti. Pirmiausia, niekas negalvojo, kad Ukrainos armija jau ne tokia, kokia ji buvo 2014 metų pavasarį, kai Rusija okupavo Krymą. Ji buvo kur kas gausesnė, geriau apmokyta, o svarbiausia – spėta ją aprūpinti „Stinger“ ir „Javelin“ raketomis. Prasidėjus okupacijai šiaip jau gan susiskaldžiusi Ukraina susivienijo. O patriotiškumo ir motyvacijos pasipriešinti ukrainiečiai turėjo užtektinai. Žinant, kad Rusija yra pasiruošusi suskaldyti NATO ir įsiveržti į Ukrainą, buvo paruoštas atsakas – Suomijos ir Švedijos narystė NATO.

Tęsinį skaitykite 2022 06 08 „Utenyje“