Mūsų gyvenimo spalvos

Laisvės skola

Vytautas Kazela

Nežinau kodėl, bet artėjant šventėms ar atmintinoms datoms socialiniai tinklai prisipildo verksmų ir inkštimo. Ir jei nenori susigadinti nuotaikos, geriau jų neatidaryti ir neskaityti. Buvo toks ar tik ne „Lietuvos ryto“ reportažas apie Laisvės dienos minėjimą Seime. Komentatoriams užkliuvo tai, kad nuotraukose nesimato Lietuvos valstybinės vėliavos. Kažkaip tada pagalvojau, kad šitiems mėgėjams komentuoti Lietuvos vėliava visai nesvarbu, jie jos per šventes nekabintų net prie savo namų, jei ne gresiančios administracinės baudos. Svarbiausia – prie ko nors prikibti. Inkštimas ir verksmai, ir netgi sunkiai tvardoma neapykanta Ukrainai. Atrodo, kad Ukraina kalta dėl mūsų sunkumų. Kalta, kad priešinasi okupacijai, savo gyvybių kaina gina laisvę ir nepriklausomybę, savo teritorinį vientisumą. Priekaištaujama Lietuvos valdžiai, kad remdama Ukrainą pamiršta savus. Bet ar taip yra iš tikrųjų? Taip, kainos parduotuvėse didelės. Bet tai yra privatus verslas. Neabejoju, kad prekybininkų pelnai yra milžiniški, bet negirdėjau, kad kas nors ragintų boikotuoti vieną ar kitą prekybos centrą arba protestuoti. Taip, verslas Lietuvoje ne visada garbingas. Dažnai keliant kainas pasinaudojama kuro, elektros ir kitų energetinių resursų brangimu.

Taip, daug kur yra negerų dalykų, bet kuo čia kalta badaujanti ir šąlanti Ukraina? Prisiminkime trisdešimties metų senumo įvykius. Prisiminkime, kaip džiaugėmės, kai maža ir tolima Islandija pripažino mūsų Nepriklausomybę. Kaip džiaugėmės kiekviena ištiesta pagalbos ranka. Atėjo laikas ir mums atiduoti savo Laisvės skolą.

Tęsinį skaitykite 2023 01 18 „Utenyje“