Vytautas Kazela
Ilgokai nebuvau pas mamą. Darbai darbeliai veja vienas kitą. Ir kas bjauriausia, nelieka laiko ne tik sau, bet ir patiems artimiausiems žmonėms. Žinau, ji visada laukia. Ir aš jų laukiu. Tų susitikimų. Guodžia tik tai, kad ji nėra nei viena, nei vieniša. Kad visada gali išsikalbėti su kartu gyvenančia dukra. Ne tik išsikalbėti, bet ir pamokyti. „Ir tave pamokysiu“, – šypsosi mama, – aš visada skaitau tavo laikraštį. Priekaištų neturiu, bet ar tu gerai pagalvoji, kas bus, jeigu rusai užeis? Tave gi į Sibirą išveš už tokius straipsnius! Aš gyvenau tais laikais ir žinau, kokie jie žiaurūs. O kam įskųsti, tikrai bus“… O aš bandau ją raminti: tikrai neišveš! Tokius kaip aš šaudys vietoj! Bet būna tokių gyvenime momentų, kai turi apsispręsti ir pasirinkti, su kuo tu. Tai visų mūsų karas. Gal jauni to nesupranta. O aš kaip ir Tu, mama, iš ten. Žinau, kas tai yra, ir vėl ten būti nenoriu. Daug Rusijos propagandos suklaidintų žmonių, daug patikėjusių įvairiomis sąmokslo teorijomis. Kažkas turi kalbėti apie tai, kažkas turi bandyti jiems tai paaiškinti. Aš tai galiu, ir aš tai bandau daryti. Nebijok, mama, atominio karo nebus. Jei Rusija paleis raketas su branduoliniu užtaisu, 75 proc. jų bus sunaikinta virš pačios Rusijos. Taip, pasaulis kažkiek nukentės, o Rusijos apskritai neliks. Ir Putinas tai supranta…
O aš bandau ją raminti: tikrai neišveš! Tokius kaip aš šaudys vietoj! Bet būna tokių gyvenime momentų, kai turi apsispręsti ir pasirinkti, su kuo tu. Tai visų mūsų karas. Gal jauni to nesupranta. O aš kaip ir Tu, mama, iš ten. Žinau, kas tai yra, ir vėl ten būti nenoriu. Daug Rusijos propagandos suklaidintų žmonių, daug patikėjusių įvairiomis sąmokslo teorijomis. Kažkas turi kalbėti apie tai, kažkas turi bandyti jiems tai paaiškinti. Aš tai galiu, ir aš tai bandau daryti.
Tęsinį skaitykite 2022 12 07 „Utenyje“
