Rasa MILERYTĖ
Utena gali didžiuotis veikliu ir aktyviu jaunimu. Viena iš tokių aktyvių jaunų žmonių – Adolfo Šapokos gimnazistė Urtė Lekešytė. Šiuo metu Urtė yra Utenos rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos narė, vadovauja Utenos visuomeninių jaunimo organizacijų sąjungai „Apskritasis stalas“. Jaunimo politikoje aktyviai dalyvaujanti mergina gali ne tik pasidžiaugti gerais mokymosi rezultatais, bet ir sugeba rasti laiko pabūti su draugais, šeima, pasimėgauti knygų skaitymu.
2019 metų pabaigoje vykusių Jaunimo apdovanojimų metu buvai išrinkta Metų jaunimo visuomenininke. Ką tau reiškia šis įvertinimas?
Sunku atsakyti. Pirmiausia buvo didelis šokas, kai sužinojau, jog esu nominuota. Nesitikėjau to ir nemanau, kad jau pasiekiau tokį lygį. Kad laimėjau, sužinojau šiek tiek anksčiau, nei įvyko renginys, nes buvau renginio koordinatorė. Ir man buvo netgi šiek tiek gėda, nejauku, nes manau, kad Utenoje yra daug vertesnių šio apdovanojimo žmonių.
Esi Utenos rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos narė, Utenos visuomeninių jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ prezidentė. Papasakok plačiau apie savo darbą.
Kaip „Apskritojo stalo“ prezidentė kuruoju savanorių ir valdybos veiklą. Ruošiu pasiūlymus savivaldybei. Rengiam apklausas, įvairius renginius. Utenos rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybai priklausau dar neilgai, gal pusę metų. Ten renkamės kartą per mėnesį ir svarstom įvairius jaunimui aktualius klausimus. Dabar esam susitelkę ties situacija dėl moksleivių, atvykstančių į Uteną iš Užpalių. Jie atvyksta per vėlai, sprendžiame, kaip tai pakeisti. Taip pat rengiame pasiūlymus miesto tarybai.
Kuo tau įdomi ir svarbi ši veikla?
Visi sako, kad patys tobulėja, kad ugdo įvairias savybes, aš irgi matau, kaip tobulėju, augu tam tikrose veiklose, bet tai nėra pagrindinė priežastis, kodėl čia esu. Šios veiklos man suteikia pasitenkinimą gyvenimu, motyvuoja mokytis, padeda išlaikyti optimizmą. Žinoma, svarbu ir tai, kad tobulėja mano kompetencijos, žmogiškosios savybės, bet pagrindinė priežastis, kodėl čia esu, nes man čia gera.
Kokie klausimai šiuo metu aktualiausi Utenos jaunimui?
Pirmoje vietoje ir yra klausimas dėl moksleivių iš Užpalių atvykimo. Taip pat svarbus moksleivių socialinių valandų rinkimo klausimas – kaip efektyviai jos yra renkamos. Aktualu ir biudžetas, jaunimo projektams skirtas finansavimas, kaip išlaikyti tas lėšas. Dirbame ir su Jaunimo reikalų tarybos veiklos planu.
Kaip sekasi derinti mokslus ir savanorišką veiklą? Ar tėvai nesako, kad šiuo metu turėtum susitelkti tik į mokslus?
Labai stengiuosi viską suderinti, bet ne visada pavyksta. Pasiekimai moksle mane tenkina, bet galėtų būti ir dar geresni. Kartais sudėtinga susidėlioti prioritetus, kartais sudėlioju juos ne taip, kaip reikėtų. Bet kuo toliau, tuo viskas paprasčiau. Tėvai ir visa šeima palaiko mano veiklas, labai džiaugiasi pasiekimais. Aišku, mokslai, geri pažymiai jiems svarbiau negu savanoriškos veiklos jaunimo organizacijose, bet jie tikrai visapusiškai palaiko ir padeda, kai reikia pagalbos.
Tavo vertinimu, ar Utenos jaunimas veiklus? Kaip jauni žmonės prisideda prie miesto kūrimo?
Palyginus su kitais miestais, jaunimas Utenoje tikrai veiklus: jie patys stengiasi įsitraukti į įvairias veiklas, ieško jų, kuria. Retas kuris sėdi namie vienas ir nesistengia tobulėti. Utenoje yra keletas organizacijų, kurios nacionaliniu lygiu formuoja jaunimo politiką. Būtent tuo savo veiklumu, įsitraukimu jaunimas ir prisideda prie miesto kūrimo, padeda formuoti miesto veidą.
Kaip manai, ar Utenos rajono savivaldybė yra draugiška jaunimui? Ir ar tokiame mažame mieste veikliam, aktyviam žmogui pakanka erdvės?
Mano nuomone, maža erdvė netgi geriau, čia lengviau nepasiklysti – rasti veiklas, kurios tave domina. Iš pirmo žvilgsnio gal ir atrodo, kad Utenoje nieko nėra, nieko nevyksta, bet kai įsigilini, pamatai, kad taip nėra. Jei ieškosi, tikrai atrasi tave dominančią veiklą. Ir toje mažoje erdvėje netgi galima nuveikti daug daugiau, nei padarytum dideliam mieste.
Utenos savivaldybė, mano manymu, yra draugiška jaunimui. Tarkim, jaunimo projektų finansavimui skirtos lėšos yra pakankamai geros ir lyginant su kitais miestais. Savivaldybė palaiko jaunimo iniciatyvas, be to, taryboje turime jauniausią Lietuvoje savivaldybės tarybos narį. Manau, tai parodo, kad situacija yra pakankamai palanki.
Turbūt buvo didelis proveržis buvo, kai į savivaldybės tarybą buvo išrinkta Eglė Zarankaitė?
Kadangi Eglė yra baigusi Adolfo Šapokos gimnaziją, jos išrinkimas sukėlė labai didelį susidomėjimą tarp mūsų moksleivių. Stebėjome ir vis dar stebime jos veiklą, labiau susidomėjome ir visos tarybos veikla. Manau, tikrai buvo didelis proveržis, nes daugiau jaunų žmonių ėmė domėtis, kas vyksta Utenoje.
Kaip į jaunimą žiūri vyresni žmonės? Ar nyksta požiūris, kad jaunimo veiklos, savanoriškos veiklos – tik nerimtas žaidimas, iš kurio išaugama?
Priskiriu save antrai jaunimo, kuris yra veiklus, aktyvus, kartai. Manau, jog pirmajai kartai pavyko įrodyti, kad savanorystė, veiklos jaunimo organizacijose nėra tik žaidimas, kad į tai reikia žiūrėti rimčiau, nenuvertinti, kad tai ne dalykas, iš kurio išaugama, o kažkas, kas kuria vertę. Dar yra požiūris, kad savanorystė – tik savanorystė, bet jis keičiasi, į jaunimo veiklas jau žiūrima palankiau.
Kokios Utenos jaunimo organizacijos ir iniciatyvos tau atrodo įdomiausios, reikšmingiausios?
Nenorėčiau išskirti tam tikrų organizacijų ar iniciatyvų, manau, kad visos jos yra svarbios. Kas šiuo metu labiausiai išlikę atmintyje – tai Lietuvos moksleivių sąjungos Utenos padalinio veiklos, Dauniškio gimnazijos mokinių bendruomenės veiklos, taip pat Šaulių organizacijos vasaros stovyklos. Šiuo metu tokią gerąją nuostabą kelia Utenos atviro jaunimo centro veikla, kai į visuomeninę veiklą stengiamasi įtraukti tuos jaunuolius, kurie nėra veiklūs arba galbūt neturi sąlygų save realizuoti. Iš „Apskritojo stalo“ veiklų labai džiaugiuosi projektu „Y karta“, kurio metu stengėmės į įvairius mokymus įtraukti neaktyvius jaunuolius, padėti jiems atrasti save, kažką sukurti. Dirbant su jais išryškėjo dalykai, apie kuriuos patys nė nebūtume pagalvoję.
Ką veiki, kai nedalyvauji visuomeninėje veikloje ir nesimokai? Koks yra tavo laisvalaikis?
Praėjusiais metais baigiau „YAMAHA“ muzikos mokyklą, dar ir dabar kartais pagroju sintezatoriumi. Didžiąją laiko dalį užima mokslai ir visuomeninė veikla, todėl, kai atsiranda laisvo laiko, skiriu jį šeimai – man labai svarbu išsaugoti mūsų ryšį. Taip pat leidžiu laiką su draugais, skaitau knygas. Neseniai perskaičiau L. May Alcott literatūros klasika tapusį romaną „Mažosios moterys“, šiuo metu skaitau Mariaus Luckos knygą „Jaunystė“. Stengiuosi skaityti kuo daugiau, nes knygos labai praplečia pasaulėžiūrą.
Esi labai jauna, bet galbūt jau turi planų dėl ateities, studijų?
Nuo darželio laikų svajojau būti gydytoja, tik vis keitėsi medicinos sritis, kurioje norėčiau dirbti. Bet atsiradus visuomeninei veiklai ir pradėjus bendrauti su kitais žmonėmis, iš kai kurių jaučiu postūmį pasukti į politiką. Kol kas dar labiau linkstu prie medicinos, bet nežinau, kaip viskas susiklostys ateityje.
