Genovaitė ŠNUROVA
Per ilgą gyvenimą buvo daugybė įvairiausių susitikimų: vieni seniai pasimiršo, kitų tik fragmentai išliko, o trečių iki šiol pamiršti negaliu. Nedaug tokių, bet buvo. Ypač vienas. Ir nesvarbu, kad praėjo daugiau nei dešimt metų, bet visos pokalbio detalės dar nepamirštos, sunkios ligos patale gulinčios moters veidas – irgi…
… Prasidėjusi darbo diena nežadėjo jokių staigmenų. Buvau iš vakaro susiplanavusi darbus ir tikėjausi juos padaryti. Žinoma, viskas taip ir būtų buvę. Bet į duris kažkas pasibeldė…
… Utenos šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės (tuomet tai buvo vienintelė slaugos ligoninė) socialine darbuotoja prisistačiusi moteris nedaugžodžiavo. Tiesiog tiesiai šviesiai pasakė vykdanti vienos ligonės prašymą. O jis toks – ligonė (mes nebuvome pažįstamos) norėtų, kad aš ateičiau su ja pasikalbėti. Ir dar pridūrė, kad ji manęs tiesiog dabar laukia, tikisi, jog neatisakysiu, ir, sakė, net pasipuošė ta proga..
Tęsinį skaitykite 2022 03 05 „Utenyje“
