Genovaitė ŠNUROVA. Prisipažįstu, visada buvau smalsus, linksmas, mėgstantis dainuoti ir geras kompanijas. Nežinau ir jau tikrai nebesužinosiu vieno dalyko – kodėl moterys dėl manęs netgi rungtyniavo (tikrai nesigiriu, bet taip buvo, o kai kas sako, kad ir dabar taip yra), nes nebuvau nei gražus, nei aukštas, nei turtingas. Labai mėgau šokti, todėl visada galvojau, kad pasaulis gali pasibaigti, jei kurį subatvakarį nenueisiu į kaimo gegužinę ar į kažkurio kaimo žmogaus dideliuose namuose susirinkusio jaunimo vakaruškas žiemą. Šokdindavau visas merginas iš eilės. Tuomet visos jos mokėjo šokti (ne taip, kaip dabar), buvo linksmos. Kai pavargdavome nuo trankių šokių, susėdę dainuodavome. Tikrai gera prisiminti. Užtat niekaip negalėjau išvengti visokiausių intrigų, apkalbų, pykčio. Jei iš gegužinės kažkurią (dažniausiai tą, su kuria buvo pakeliui) palydėdavau, kitos supykdavo. Tada ir visokiausių laiškelių gaudavau, ir visokiausių kitokių savotiško dėmesio apraiškų. Nuo tada ir nusprendžiau – nelydėsiu nė vienos. Eisiu namo vienas, būtinai dainuodamas. Vis tiek kažkuri pasivydavo… (Tęsinys 2020 05 30 laikraštyje)
Related Articles
Anytos prašymas – lyg rimbo kirtis
Vakaras buvo nerudeniškai šiltas. Sėdėjau terasoje su karštos arbatos puodeliu ir klausiausi tylos. Netgi tada, kai visu savo kūnu pajutau prieblandos vėsą, nepakilau iš patogaus krėslo. Net nepajudėjau. Jaučiausi taip, tarsi būčiau įaugusi į tą, dar senelio darytą, krėslą, o jei sumanyčiau atsikelti, tai tik kartu su juo…Jaučiausi taip apsunkusi nuo liūdnų minčių, jog net […]
Kaimo naujoko paslaptis
Gimtasis mano kaimelis labai nedidelis. Jame tik dvylika sodybų. Ilgą laiką šeši namai stovėjo tušti. Dabar jau tik keturi: į savo tėvų namus gyventi sugrįžau aš, o dar vieną namelį nupirko kažkoks paslaptingas garbaus amžiaus vyriškis. Kodėl paslaptingas? Ogi todėl, kad tik prieš keletą dienų garsiajai mūsų kaimo detektyvei Anastazijai pavyko išaiškinti jo asmenybę ir […]
Mintys sugrąžino
į vaikystę
Genovaitė Šnurova Kol buvau jauna ir sveika, negalvojau, kad kada nors bus taip, jog nė kojos iš namų iškelti negalėsiu, kad rudenį mane dukra išsiveš „tremtin“, t. y. į miesto daugiabučio penktąjį aukštą, o vasaros mėnesiais sugrąžins mane į kaimą, bet nepaliks vienos (dukros, žentai pasikeisdami „saugo“ mane), o anūkai šitą prievolę (prižiūrėti mane) vadins […]