Genovaitė ŠNUROVA. Prisipažįstu, visada buvau smalsus, linksmas, mėgstantis dainuoti ir geras kompanijas. Nežinau ir jau tikrai nebesužinosiu vieno dalyko – kodėl moterys dėl manęs netgi rungtyniavo (tikrai nesigiriu, bet taip buvo, o kai kas sako, kad ir dabar taip yra), nes nebuvau nei gražus, nei aukštas, nei turtingas. Labai mėgau šokti, todėl visada galvojau, kad pasaulis gali pasibaigti, jei kurį subatvakarį nenueisiu į kaimo gegužinę ar į kažkurio kaimo žmogaus dideliuose namuose susirinkusio jaunimo vakaruškas žiemą. Šokdindavau visas merginas iš eilės. Tuomet visos jos mokėjo šokti (ne taip, kaip dabar), buvo linksmos. Kai pavargdavome nuo trankių šokių, susėdę dainuodavome. Tikrai gera prisiminti. Užtat niekaip negalėjau išvengti visokiausių intrigų, apkalbų, pykčio. Jei iš gegužinės kažkurią (dažniausiai tą, su kuria buvo pakeliui) palydėdavau, kitos supykdavo. Tada ir visokiausių laiškelių gaudavau, ir visokiausių kitokių savotiško dėmesio apraiškų. Nuo tada ir nusprendžiau – nelydėsiu nė vienos. Eisiu namo vienas, būtinai dainuodamas. Vis tiek kažkuri pasivydavo… (Tęsinys 2020 05 30 laikraštyje)
Related Articles
Mintys jausmams išblėsus
Genovaitė Šnurova Tik į pavakarę prisiminiau, kad šiandien mano buvusio vyro mirties diena. Bandžiau prisiminti, prieš kiek metų tai įvyko, bet nesisekė. Daug. Tikrai daugiau nei dešimt, bet kiek tas „daugiau“? Stengiausi tą datą susieti su kokiais nors kitais man svarbiais įvykiais, bet irgi nesėkmingai. Na ir nereikia. Yra svarbesnių dalykų, kuriuos tikrai gera saugoti […]
Tiesiog norėjau išsikalbėti…
Genovaitė ŠNUROVA. Kol buvau jauna, tikrai džiaugiausi išgirdusi, jog tas ar kitas žmogus švenčia šimto metų jubiliejų. Tai atrodė kažkas didingo, kažkas išskirtinio, neapsakomai džiugaus. Ir ne vien dėl sveikintojų gausos, netgi valdžios vyrų ar moterų rodomo dėmesio, o tiesiog kažkas žmogiškai mielo ir šilto. Juk ne kiekvienam lemta sulaukti jubiliejaus, susidedančio iš triženklio skaičiaus. […]
Gailiuosi, kad pritrūko kantrybės
Genovaitė ŠNUROVA Pavargau. Nieko sunkaus visą dieną nedirbau, o pavargau. Gal nuo įspūdžių gausos, gal nuo neramių minčių, o gal ir nuo savotiško nusivylimo. Savimi, aišku, nusivyliau, o ne kitais.Dabar žinau, kad ilgai šitaip sėdėsiu, spoksosiu į vieną tašką lubose ir galvosiu, galvosiu… Prisiminimai neleis užmigti. O gal net kažkokia savigrauža. Nors, tiesą sakant, sudėtinga […]
