Genovaitė ŠNUROVA
Su Aukse draugavome gal nuo dešimtos klasės. Ji nebuvo gražuolė, bet mane lyg koks magnetas traukė prie jos. Aš ne tik stengiausi palydėti ją namo po pamokų, bet ir pradėjau domėtis jai patinkančia muzika, ėmiau lankyti baseiną, nes ir ji lankė.
Kurį laiką jutau Auksės priešiškumą, mat ji buvo įsižiūrėjusi jauną mokytoją, kuris mūsų mokykloje dirbo pirmus metus. Auksei buvo nesvarbu, kad tas mokytojas vedęs, kad jo žmona irgi dirbo mūsų mokykloje. Bet kai Auksės pastangos užkariauti mokytojo širdį iškilo aikštėn, jo žmona suorganizavo mokyklos tarybos posėdį, kuriame buvo apsvarstytas nepilnametės elgesys. Mokytojas išliko „švarus“, nes tvirtino, jog nepuoselėja jokių jausmų mokinei. Nuo to laiko Auksės dėmesys susikoncentravo ties manimi…
Mūsų draugystė nenutrūko ir tada, kai Auksė studijoms pasirinko tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą, o aš – tuometinį Kūno kultūros institutą Kaune. Susitikdavome beveik kiekvieną savaitgalį tėviškėje.
Tęsinį skaitykite 2020 08 13 „Utenyje“