Genovaitė ŠNUROVA
Neprisimenu, ar kažkur skaičiau, ar kažkas sakė, kad įsimylėjusiems viskas žydra. Kitaip sakant, jie nemato realybės, o plaukioja kažkur padebesiais. Kad ir ką darytų, kad ir kaip besielgtų tas, „ant kurio akys padėtos“, viskas atrodo gražu ir teisinga. Kartą mano draugė, kuriai tuomet buvo tiek pat metų, kiek ir man (apie devyniolika), sakė, kad jos mylimasis netgi stiprokai išgėręs atrodo gražus ir labai protingas. Pagyvenusi santuokoje taip nebekalbėjo. Kalbėjo visai kitaip…
… Kai dabar pagalvoju apie savo jaunystę, apie pirmąją meilę, tai tikrai išgėręs mylimasis nebuvo nei atgrasus, nei nepakenčiamas. Viskas atrodė gerai. Svarbiausia buvo tai, kad nuolat kartojo mane mylintis, kad aš jam vienintelė, kad be manęs gyvenimo neįsivaizduoja. Tikėjau kiekvienu jo pasakytu žodžiu ir tirpau iš laimės. O kai pasiūlė tuoktis, man nieko daugiau nereikėjo. Aš net neklausiau jo, nei kur gyvensime, nei kaip pinigų pragyvenimui užsidirbsime. Mano išrinktasis atrodė toks protingas, kad, tikėjau, jokių problemų nebus: sugalvos ir kur, ir kaip savo ateitį kursime.
Tęsinį skaitykite 2022 07 23 „Utenyje“
