Gal ir nebūčiau sugalvojusi iškloti savo minčių, jei ne vienas atsitiktinumas. Sutikta pažįstama moteris papasakojo, kad ją, parko takeliu grįžtančią po darbo namo, sustabdė priešais ėjusi nepažįstamoji ir paprašė duoti jai keturis eurus, nes esą labai skauda galvą, reikia vaistų. Moteris piniginėje teturėjo vieną vienintelį banknotą – 10 eurų, todėl pasakė, kad neturi keturių. Prašytoja nesutriko, sako: tai duok penkis. Tą pačią minutę dar kartą patikino, kad jai labai skauda galvą, kad reikia vaistų, o ji neturinti pinigų. Mano pažįstamoji buvo geros širdies, be to, jai pačiai kartasis labai skauda galvą, todėl žinodama, kad kartais tokio skausmo išverti be vaistų tiesiog neįmanoma, atidavė prašytojai piniginėje turėtus dešimt eurų. Gavusioji pinigus patikino už juos atsilyginsianti: pasimelsianti už visą jos pagailėjusiosios giminę.
Related Articles
Gailiuosi, kad pritrūko kantrybės
Genovaitė ŠNUROVA Pavargau. Nieko sunkaus visą dieną nedirbau, o pavargau. Gal nuo įspūdžių gausos, gal nuo neramių minčių, o gal ir nuo savotiško nusivylimo. Savimi, aišku, nusivyliau, o ne kitais.Dabar žinau, kad ilgai šitaip sėdėsiu, spoksosiu į vieną tašką lubose ir galvosiu, galvosiu… Prisiminimai neleis užmigti. O gal net kažkokia savigrauža. Nors, tiesą sakant, sudėtinga […]
Vasaros dėlionė
be vienos detalės
Genovaitė ŠNUROVA Ilgai atkalbinėjau kaimynę, sugalvojusią nusipirkti sodybą kaime. Visko jai prisakiau: ir kad ten jai bus liūdna, ir kad draugų nesusiras, ir kad darbo bus daug, ir kad miesto patogumų pasiges… Sakau iš karto – mano pranašystės neišsipildė. Ne tik ji pati džiaugiasi savo sprendimu, bet ir aš nesitveriu džiaugsmu, kai sulaukiu kvietimo atvažiuoti… […]
Nustebinti galima ir po dvidešimt metų…
Genovaitė ŠNUROVA Tą dieną viskas nesisekė: pirmiausia ant balta staltiese uždengto stalo išliejau kavą, tada skubėdama kažkaip negrabiai iš palto kišenės traukiau telefoną, o jis išslydo iš rankų, nukrito ant žemės ir sudužo. Susinervinusi sprukau pro duris, nes bijojau pavėluoti į autobusą, nuvešiantį mane į darbą. Spėjau. Tiesiog įšokau į jį paskutinę sekundę. Tiksliau – […]
