Liūdna, nesnebejuokinga

Gal ir nebūčiau sugalvojusi iškloti savo minčių, jei ne vienas atsitiktinumas. Sutikta pažįstama moteris papasakojo, kad ją, parko takeliu grįžtančią po darbo namo, sustabdė priešais ėjusi nepažįstamoji ir paprašė duoti jai keturis eurus, nes esą labai skauda galvą, reikia vaistų. Moteris piniginėje teturėjo vieną vienintelį banknotą – 10 eurų, todėl pasakė, kad neturi keturių. Prašytoja nesutriko, sako: tai duok penkis. Tą pačią minutę dar kartą patikino, kad jai labai skauda galvą, kad reikia vaistų, o ji neturinti pinigų. Mano pažįstamoji buvo geros širdies, be to, jai pačiai kartasis labai skauda galvą, todėl žinodama, kad kartais tokio skausmo išverti be vaistų tiesiog neįmanoma, atidavė prašytojai piniginėje turėtus dešimt eurų. Gavusioji pinigus patikino už juos atsilyginsianti: pasimelsianti už visą jos pagailėjusiosios giminę.