Genovaitė ŠNUROVA. Aš nesu nei labai pikta, nei kerštinga, nei kitam žmogui bloga linkinti, bet ramiai praeiti pro kaimyno namus negaliu. Jau artėdama jų link imu jausti kažkokį susierzinimą, neslepiamą pyktį, o kai jau susilyginu su į gatvę žiūrinčiais kaimyno namo langais, kai matau prie lango stiklo priplotą išblyškusį, liūdną kaimyno veidelį, mintyse siunčiu jam, vadinkim taip, nelabai gražius linkėjimus. Ne, ne tokius, kad kažkas lazda per šonus jam taip užtvotų, jog tektų balansuoti tarp gyvenimo ir mirties, kad žiemą basą į lauką ilgam išvarytų, kad būdrautų bemiegėmis naktimis ir krūpčiotų nuo menkiausio bildesio. Kitaip sakant, linkiu, kad kažkas padarytų kažką tokio, kad ir jis kentėtų, kad pajustų, ką teko išgyventi jo šeimai tuomet, kai alkoholis sujaukdavo protą. Tai būdavo taip dažnai, jog man (tada buvau pradinukė) tada atrodė, kad mano mokytoja yra beveik mūsų šeimos narys… (Tęsinys 2021 12 11 laikraštyje)
Related Articles
Gyvenimas – nesibaigianti šventė…
Rytas. Už lango dar tamsoka, todėl neskubu ropštis iš lovos. Taip gera po šilta antklode, taip saugu. Atrodo, kad jaukesnės vietos šaltiems, tamsiems žiemos rytams nė nesugalvosi. Bet mano mėgavimąsi beveik idiliškai atrodančiu rytu nutraukė šaižus durų skambutis. Kažkas, stovėdamas anapus durų, jį taip įnirtingai spaudė, jog atrodė, kad mažų mažiausiai gaisras name kilo. Tai […]
Marčios, anytos, marčios
Mūsų sūnus studentas ėmė draugauti su pažįstamų žmonių dukra. Nepritarėme jo pasirinkimui, bet argi kas mūsų klausys. O nepritarimui turėjome argumentų. Mums su vyru atrodė, kad ganėtinai svarių.Tos sūnaus draugės, kai ji dar buvo maža, šeima apsigyveno netoli mūsų. Iš pradžių nieko blogo apie juos negalėjome pasakyti, bet kai ilgiau pabendravome, nutarėme nutraukti draugiškus santykius, […]
Iš akių – tai ir iš širdies…
Genovaitė ŠNUROVA. Į kapines ateinu beveik kasdien. Ypač tada, kai reikia nusiraminti, kai kažko pritrūksta, kažko maža ar šiaip kokia neganda įsisuka. Pavaikštau, paskaitau pavardes paminkliniuose akmenyse ir nusiraminu. Juk čia guli tiek daug mano pažįstamų, giminaičių, draugų, kuriems gyvenime vis kažko trūko, kažko nepasidalijo netgi patys artimiausi giminaičiai. Štai vienas šalia kito ramiai guli […]