Genovaitė ŠNUROVA. Aš nesu nei labai pikta, nei kerštinga, nei kitam žmogui bloga linkinti, bet ramiai praeiti pro kaimyno namus negaliu. Jau artėdama jų link imu jausti kažkokį susierzinimą, neslepiamą pyktį, o kai jau susilyginu su į gatvę žiūrinčiais kaimyno namo langais, kai matau prie lango stiklo priplotą išblyškusį, liūdną kaimyno veidelį, mintyse siunčiu jam, vadinkim taip, nelabai gražius linkėjimus. Ne, ne tokius, kad kažkas lazda per šonus jam taip užtvotų, jog tektų balansuoti tarp gyvenimo ir mirties, kad žiemą basą į lauką ilgam išvarytų, kad būdrautų bemiegėmis naktimis ir krūpčiotų nuo menkiausio bildesio. Kitaip sakant, linkiu, kad kažkas padarytų kažką tokio, kad ir jis kentėtų, kad pajustų, ką teko išgyventi jo šeimai tuomet, kai alkoholis sujaukdavo protą. Tai būdavo taip dažnai, jog man (tada buvau pradinukė) tada atrodė, kad mano mokytoja yra beveik mūsų šeimos narys… (Tęsinys 2021 12 11 laikraštyje)
Related Articles
Vietoj trijų gyvenimų – apleistų namų langų kiaurymės
Genovaitė ŠNUROVA Šalia du nedidelius mietelius jungiančio žvyrkelio yra trys nedideli kaimeliai. Juose – vos po keletą sodybų, esančių, kaip mes juokaudavome, per padorų atstumą viena nuo kitos. Tada, kai viename iš tų kaimelių ir aš gyvenau, visos trobos buvo pilnos žmonių, visose virė gyvenimas.Visuose trijuose kaimeliuose gyveno beveik be išimties gausios šeimos, o šalia […]
Ambicijos sunaikino meilę
Genovaitė ŠNUROVA. Dabar dažnai taip būna: pareinu iš darbo, įbedu akis į sieną arba į langą, žiūriu, bet nieko nematau. Kartais įsijungiu televizorių, bet nei matau, kas tuomet rodoma, nei girdžiu. Nežinau net kaip pavadinti esamą būseną. Gal visiška apatija, gal depresija, gal kažkoks psichikos sutrikimas. Girdėjau kartą labai įmantrų tokios būklės įvardijimą, bet niekaip […]
Neatlaikiau bandomojo laikotarpio
Genovaitė ŠNUROVA. Visą dieną jaučiuosi taip, lyg būčiau vikšriniu traktoriumi pervažiuota. Tokia bjauri nuotaika mane lydi nuo pat prabudimo: iš lovos ridenausi jau būdama pikta ant viso pasaulio. Na, kažkokios dvasinės neapykantos apimta. Ir dabar, nors jau vakarėja, sunkai tramdau kažkur visai čia pat akių šulinėliuose susikaupusias ašaras. Žinau, jei išsiverkčiau, palengvėtų, bet šalia manęs […]
