Genovaitė ŠNUROVA. Aš nesu nei labai pikta, nei kerštinga, nei kitam žmogui bloga linkinti, bet ramiai praeiti pro kaimyno namus negaliu. Jau artėdama jų link imu jausti kažkokį susierzinimą, neslepiamą pyktį, o kai jau susilyginu su į gatvę žiūrinčiais kaimyno namo langais, kai matau prie lango stiklo priplotą išblyškusį, liūdną kaimyno veidelį, mintyse siunčiu jam, vadinkim taip, nelabai gražius linkėjimus. Ne, ne tokius, kad kažkas lazda per šonus jam taip užtvotų, jog tektų balansuoti tarp gyvenimo ir mirties, kad žiemą basą į lauką ilgam išvarytų, kad būdrautų bemiegėmis naktimis ir krūpčiotų nuo menkiausio bildesio. Kitaip sakant, linkiu, kad kažkas padarytų kažką tokio, kad ir jis kentėtų, kad pajustų, ką teko išgyventi jo šeimai tuomet, kai alkoholis sujaukdavo protą. Tai būdavo taip dažnai, jog man (tada buvau pradinukė) tada atrodė, kad mano mokytoja yra beveik mūsų šeimos narys… (Tęsinys 2021 12 11 laikraštyje)
Related Articles
Dukra – atsitiktinio susitikimo rezultatas
Genovaitė ŠNUROVA. Šiandien Adelei dvidešimt metų. Nuo rudens ji jau bus antro psichologijos specialybės kurso studentė. Graži, komunikabili mergina nestokoja draugų dėmesio, lanko aerobikos užsiėmimus, kartais dainuoja pati sau pritardama gitara, bet daugiausia laisvo laiko skiria domėjimuisi garsių žmonių gyvenimais. Jai įdomu, kodėl dauguma pasaulinio lygio garsenybių mirė skurde, gyvenimą baigė savižudybe arba buvo labai […]
Dabar verkiu tik džiaugsmo ašaromis
Genovaitė ŠNUROVA Su Danguole susitikome rajono centro autobusų stotyje. Aš buvau atvažiavusi į miestą paprasčiausiai apsipirkti, o ji, apsikrovusi lagaminais, sakė grįžtanti iš viešnagės pas dukrą, gyvenančią Anglijoje. Kadangi autobuso reikėjo laukti beveik porą valandų, moteriškam pasiplepėjimui laiko buvo užtektinai… Tada Danguolė papasakojo apie vienturtės dukros Sigitos pirmąją santuoką, kurios vos ne kiekviena diena buvo […]
Aukščiausias veidmainystės laipsnis
Genovaitė ŠNUROVA Prieš porą valandų grįžau namo, bet vis dar negaliu atsigauti po patirto šoko. Gal todėl gerai neprisimenu, ar tikrai kelionėje nepažeidžiau Kelių eismo taisyklių, ar tikrai nekirtau sankryžos degant raudonam šviesoforo signalui, ar nevažiavau prieš eismą, ar neužkliudžiau kokio nors automobilio, ypač tokio, kuris stengėsi mane aplenkti, ar tikrai visus pėsčiuosius praleidau perėjoje. […]
