Jau kuris laikas buvęs kaimynas kasdien atvažiuoja pas mane iš kito miesto galo: atsikelia, papusryčiauja ir pas mane. Žodžiu, vos ne kaip į darbą. Aš negaliu jam uždrausti to daryti, nors rytais dar mielai ilgiau pamiegočiau arba tiesiog pasivartyčiau lovoje. Juk esu pensininkė (buvęs kaimynas – irgi), todėl, pasak liaudies, mano dienos, mano naktys. Betgi ne, turiu ropštis iš lovos, skubiai papusryčiauti ir laukti svečio. Tiesa, vienas privalumas visgi yra: jei niekas neatvažiuotų, tai taip ir prabūčiau visą dieną ant naktinių užsimetusi chalatą, o dabar gi privalau padoriau apsirengti. Iš karto paaiškinsiu: kaimynas atvažiuoja turėdamas vienintelį tikslą – išsipasakoti, pasiguosti, patarimo pasiklausti. Žodžiu, esu savotiška nuodėmklausė, nors jo gyvenimą ir be jo vizitų žinau vos ne geriau nei savo. Negaliu jam atsakyti, nes prieš keletą dešimtmečių jis mane savotiškai guodė, palaikė sunkiomis akimirkomis, padėjo susitvarkyti su buitimi. Tada labai sunkiai sirgo mano vyras, tai aš, kur buvus, kur nebuvus, vis pas kaimynus belsdavausi, o jie (Virginija ir Aleksas) mane visada išklausydavo, patardavo, padėdavo. Mes neturėjome automobilio, tai Aleksas mano pasiligojusį vyrą vežiodavo ne tik pas gydytojus, į ligoninę, bet ir į sanatorijas. Po vyro mirties (pirmieji pagalbininkai irgi buvo kaimynai) turėjau rimtų problemų su tuomet paaugliu sūnumi. Jei ne Alekso vyriška pagalba, nežinau, kaip būčiau išsivertusi. (Tęsinys 2021 08 21 laikraštyje)
Related Articles
Supratingumas ateina per netektis
Genovaitė ŠNUROVA. Aš savo močiutės neprisimenu. Tik senelį. Augau pas jį nuo vaikystės. Ilgai nežinojau, kodėl mano tėvai, gyvenę mieste, kur yra darželis ir mokykla, mane nuvežė seneliui ir ten paliko. Tėvai nei senelio, nei manęs, gyvenančios pas jį, galima sakyti, nelankė, bet aš jų nė nepasigedau. Kai man pasakė, kad mirė mano mama, aš […]
Anyta – velnio pramanyta
Genovaitė ŠNUROVA. Prisipažinsiu iš karto – kol neturėjau marčios, nesupratau anytų, kurios negali sutarti su marčiomis, jas ignoruoja, pykstasi, yra amžinai nepatenkintos. Galvojau, kad jei aš būsiu gera marčiai, ją toleruosiu, tai ir ji bus gera man. Dabar suprantu visas anytas, visus uošvius, šešurus ir kitus artimus giminaičius, susijusius su konkrečia šeima. Dabar žinau ir […]
Marčios, anytos, marčios
Mūsų sūnus studentas ėmė draugauti su pažįstamų žmonių dukra. Nepritarėme jo pasirinkimui, bet argi kas mūsų klausys. O nepritarimui turėjome argumentų. Mums su vyru atrodė, kad ganėtinai svarių.Tos sūnaus draugės, kai ji dar buvo maža, šeima apsigyveno netoli mūsų. Iš pradžių nieko blogo apie juos negalėjome pasakyti, bet kai ilgiau pabendravome, nutarėme nutraukti draugiškus santykius, […]