Genovaitė ŠNUROVA. Niekada nepagalvojau, jog kada nors per patį grybavimo įkarštį atsidursiu visai netoli grybų sostine vadinamos Varėnos. Bet atsidūriau. Jaunystės laikų draugė pakvietė į svečius. Ilgai atsisakinėjau, bet kažkodėl būtent dabar pasiryžau. O tai kaipgi atvažiavus tokį kelią nepasinaudoti proga ir nenueiti grybauti. Tai ir išsiruošėme. Ogi miškų gražumėlis! Vaikščiojau lyg po parką, grybus rankiojau (o jų čia išties daug) ir nė nepastebėjau, jog pasiklydau. Šaukiau, šaukiau draugę, bet ji manęs negirdėjo. Vadinasi, aš toli nuo jos nuklydau. Panikos priepuolis, žinoma, dar nebuvo apėmęs, bet jau darėsi neramu. Laimei, buvau pasiėmusi telefoną. Paskambinau, pasakiau draugei, kad pasiklydau ir nebežinau, kur eiti. Ji paklausė, ką aš matanti šalia savęs. Pamaniau, kad absurdiškesnio klausimo tai net nesugalvosi: ką gali matyti aplink save miške. Taigi juk aišku ir neklausus – medžius, grybus, skruzdėlyną. Žodžiu, jos patarimas buvo toks: pasiieškok kad ir nelabai įminto takelio (jų miške esą daug) ir eik juo. Bet kokiu atveju kažkur išeisi. O jau tada, kai matysiu kažkokius konkretesnius orientyrus, vėl turėsiu jai skambinti. Tik tuomet ji imsis mane gelbėti. (Tęsinys 2021 09 04 laikraštyje)
Related Articles
Kelionės įspūdžių viražai
Genovaitė ŠNUROVA Kadangi sinoptikai žadėjo puikų savaitgalio orą, visi šeimos nariai vienbalsiai nutarėme abi dienas praleisti gamtoje, aplankyti gražias vietas, susirasti poilsiavietę, kur galėtume užsikurti nedidelį laužą ir išsikepti dešrelių, nakvynei palapinę pasistatyti.Iškeliavome ankstų šeštadienio rytą. Tikrai puikiai praleidome dieną važinėdami iš vieno rajono į kitą, užtat vakare ilgokai užtrukome ieškodami prieigos prie ežero: visur […]
Streso padarinius tebejaučiu
Genovaitė ŠNUROVA Penktadienis. Ramiai dirbau ir jau galvojau apie tai, kaip praleisiu savaitgalį. Žinojau, kad rytoj mamą išleis iš ligoninės, kad ją parsivešiu į savo namus (jei sutiks) arba jos namuose kartu pabūsiu porą dienų.Mama susirgo labai netikėtai. Tiesiog iškart po šešiasdešimtojo gimtadienio šventės. Niekada nebuvusi pas gydytojus, nevartojusi jokių vaistų, ėmė ir susmuko viduryje […]
Lemtis nepagailėjo siurprizų
Tokią istoriją ne kasdien išgirsi. Netgi ne kasmet. Tiesa, jei ją būtų pasakoję ne žmonės, kuriais visiškai pasitikiu, kažin ar nebūčiau pagalvojusi, jog tai kažkada perskaitytos knygos siužetas ar matyto kino filmo trumpas atpasakojimas. Betgi patikėkit – tikrai ne. Istorija tokia tikra, kad jos autentiškumu abejoti neverta. Svarbiausia, jos dar nepamiršo nė vienas šios istorijos […]
