Genovaitė ŠNUROVA. Niekada nepagalvojau, jog kada nors per patį grybavimo įkarštį atsidursiu visai netoli grybų sostine vadinamos Varėnos. Bet atsidūriau. Jaunystės laikų draugė pakvietė į svečius. Ilgai atsisakinėjau, bet kažkodėl būtent dabar pasiryžau. O tai kaipgi atvažiavus tokį kelią nepasinaudoti proga ir nenueiti grybauti. Tai ir išsiruošėme. Ogi miškų gražumėlis! Vaikščiojau lyg po parką, grybus rankiojau (o jų čia išties daug) ir nė nepastebėjau, jog pasiklydau. Šaukiau, šaukiau draugę, bet ji manęs negirdėjo. Vadinasi, aš toli nuo jos nuklydau. Panikos priepuolis, žinoma, dar nebuvo apėmęs, bet jau darėsi neramu. Laimei, buvau pasiėmusi telefoną. Paskambinau, pasakiau draugei, kad pasiklydau ir nebežinau, kur eiti. Ji paklausė, ką aš matanti šalia savęs. Pamaniau, kad absurdiškesnio klausimo tai net nesugalvosi: ką gali matyti aplink save miške. Taigi juk aišku ir neklausus – medžius, grybus, skruzdėlyną. Žodžiu, jos patarimas buvo toks: pasiieškok kad ir nelabai įminto takelio (jų miške esą daug) ir eik juo. Bet kokiu atveju kažkur išeisi. O jau tada, kai matysiu kažkokius konkretesnius orientyrus, vėl turėsiu jai skambinti. Tik tuomet ji imsis mane gelbėti. (Tęsinys 2021 09 04 laikraštyje)
Related Articles
Gimtadienio tyla
Genovaitė ŠNUROVA Miegojau tol, kol šonus paskaudo. O ir tada, kai prabudau, jaučiausi tarsi sapne. Prieš akis plaukė kažkada matyti vaizdai, sutikti žmonės, jų gyvenimai, tik savęs juose nemačiau. Betgi tikrai buvau.Kai apsisprendžiau pagaliau ridentis iš lovos, suskambo telefonas. Skambino žmona, kuri jau keletą mėnesių gyvena pas sūnų vienoje kurortinėje Lietuvos vietovėje. Ji ten prižiūri […]
Aplinkybės privertė susimąstyti
Genovaitė Šnurova Gyveni žmogus, paskendęs kasdienybėje, ir dažniausiai nesusimąstai, kad kartais priimant sprendimus neverta pasikliauti kitų žmonių sąžiningumu, žodiniais įsipareigojimais ar susitarimais. Juk ne viskas priklauso vien nuo tavęs paties, o ir nuo netikėtai atsiradusių aplinkybių, ir daugelio kitų dalykų. Pagaliau sąmoningai padarytu veiksmu tikintis materialinės naudos. Ne veltui mano šviesaus atminimo kaimynas vis kartodavo: […]
Liūdna, nesnebejuokinga
Gal ir nebūčiau sugalvojusi iškloti savo minčių, jei ne vienas atsitiktinumas. Sutikta pažįstama moteris papasakojo, kad ją, parko takeliu grįžtančią po darbo namo, sustabdė priešais ėjusi nepažįstamoji ir paprašė duoti jai keturis eurus, nes esą labai skauda galvą, reikia vaistų. Moteris piniginėje teturėjo vieną vienintelį banknotą – 10 eurų, todėl pasakė, kad neturi keturių. Prašytoja […]
