Genovaitė ŠNUROVA. Niekada nepagalvojau, jog kada nors per patį grybavimo įkarštį atsidursiu visai netoli grybų sostine vadinamos Varėnos. Bet atsidūriau. Jaunystės laikų draugė pakvietė į svečius. Ilgai atsisakinėjau, bet kažkodėl būtent dabar pasiryžau. O tai kaipgi atvažiavus tokį kelią nepasinaudoti proga ir nenueiti grybauti. Tai ir išsiruošėme. Ogi miškų gražumėlis! Vaikščiojau lyg po parką, grybus rankiojau (o jų čia išties daug) ir nė nepastebėjau, jog pasiklydau. Šaukiau, šaukiau draugę, bet ji manęs negirdėjo. Vadinasi, aš toli nuo jos nuklydau. Panikos priepuolis, žinoma, dar nebuvo apėmęs, bet jau darėsi neramu. Laimei, buvau pasiėmusi telefoną. Paskambinau, pasakiau draugei, kad pasiklydau ir nebežinau, kur eiti. Ji paklausė, ką aš matanti šalia savęs. Pamaniau, kad absurdiškesnio klausimo tai net nesugalvosi: ką gali matyti aplink save miške. Taigi juk aišku ir neklausus – medžius, grybus, skruzdėlyną. Žodžiu, jos patarimas buvo toks: pasiieškok kad ir nelabai įminto takelio (jų miške esą daug) ir eik juo. Bet kokiu atveju kažkur išeisi. O jau tada, kai matysiu kažkokius konkretesnius orientyrus, vėl turėsiu jai skambinti. Tik tuomet ji imsis mane gelbėti. (Tęsinys 2021 09 04 laikraštyje)
Related Articles
Meilę pražudė melas
Genovaitė ŠNUROVA Buvau paprasta kaimo mergaitė. Baigiau žemės ūkio technikumą, gavau paskyrimą į tolimą rajoną. Apie būsimą darbovietę iš viso nieko nežinojau. Net tame rajone niekada nebuvau buvusi.Nuvažiavau. Dar ir dabar prisimenu, kaip drebėjo kojos einant į kolūkio pirmininko kabinetą. Pasikalbėjome lyg per tardymą. Paklausė, ar sugebėčiau dirbti mechaninių dirbtuvių dispečerinėje. Atsakiau, kad sugebėsiu, nors […]
Žmogų įvertini, kai prarandi
Genovaitė ŠNUROVA. Kai dar buvau pradinukė, mano tėvai išsiskyrė. Niekas man nepaaiškino, kodėl taip atsitiko: paprasčiausiai tėtis vieną vakarą nebeparėjo namo ir tiek. Neparėjo ir kitą dieną, ir trečią. Tik tada man mama pasakė, kad tėtis gyvens kitur, kad nuo šiol namuose įsivyraus ramybė, kad jei norėsiu tėtį matyti, turėsiu su juo susitarti dėl pasimatymo. […]
Viso gyvenimo meilė – Monika
Monika ir Stasė mokytojų kolektyve jau nebuvo naujokės, kai į jų mokyklą iš kitur atkėlė Stepą, naują geografijos mokytoją. Naujokas mokykloje tapo savu, visus žavėjo patrauklumu ir nepaprastu mokėjimu bendrauti. Ir Monika, ir Stasė pradėjo jam jausti ne vien kolegiškus jausmus, o jis vis dažniau žvilgčio[1]jo į Moniką. Ilgainiui Stasė suprato, kad per prievartą į […]
