Genovaitė Šnurova
Iš karto sakau – mane paliko vyras. Tiesiog nei iš šio, nei iš to. Pasakė vieną vakarą, kad nebenori gyventi kartu, ir viskas. Aš ilgokai galvojau, kad jis juokauja, bet šaukimas į teismą dėl skyrybų bylos įtikino, kad vyro sprendimas būtent toks.
Išskyrė. Į mano ašaras teismas neatsižvelgė. Užteko to, kad vyras tvirtino, jog negali su manimi gyventi, o konkrečių priežasčių sakė nenorįs garsiai minėti. Esą tai labai intymu. Aš net žioptelėjau, tokį kaltinimą išgirdusi, keletą minučių net žodžio negalėjau ištarti.
Turtą pasidalijome. Nors, tiesą sakant, nežinau, ar tą veiksmą galima vadinti pasidalijimu: jis pasiėmė viską, ką buvome užgyvenę kartu, man palikdamas tik pačius kukliausius, prieš keliasdešimt metų pirktus baldelius, keletą buities rakandų ir ištuštintą bendrą sąskaitą. Sako, man lieka namai, todėl turėčiau tenkintis tuo, ką paliko, ir nereikšti jokių pretenzijų. Tai ir nereiškiau. Tiesiog neturėjau tam jėgų.
Tęsinį skaitykite 2023 05 20
