Aktualijos

Vis dar ieškoma naivuolių

Genovaitė ŠNUROVA. Rugsėjo pradžioje gavusi laišką, kuriame parašyta, jog vėžiu serganti milijonierė man siūlo du milijonus eurų, žinoma, neapsalau iš laimės. Pasiskaičiavau, kad per porą šios vasaros mėnesių galėjau praturtėti beveik 14 milijonų eurų. Ir juokiausi paskaičiusi gautus laiškelius su pasiūlymais tiesiog pasiimti siūlomus pinigus, ir pykau, kad vis dar gali atsirasti lengvatikių, kurie tiesiog iš dangaus nukritusiu lobiu gali susigundyti. O per eilę metų aš ir mano kolegos iš tariamai sunkiai sergančių (dažniausiai vėžiu) užsienyje gyvenančių turtuolių, savo vaikų ir artimų giminaičių neturinčių, ar jau mirusių milijonierių, kurių advokatai ieško paveldėtojų (o jais kaip tik ir būtume mes), jau galėjome nebe milijonus, o milijardus gauti… Pirmiausia socialiniame tinkle pamačiau pagyvenusios moters nuotrauką, o po ja buvo parašyta, jog turtuolė, kuriai gyventi liko vos keletas mėnesių, savo užgyventus turtus skiria labdarai. Tik tiek. Tai paskaičiusi, ėmiau ir pakomentavau, kad šita rausvaskruostė, žibančiomis akimis ir išpuoselėtomis rankomis senutė dar mus visus pragyvens. Irgi tik tiek. O po keleto dienų gavau nuo šios moters (Ilzė Malyševa) tokio turinio laiškelį (kalba netaisyta): „Atsiprašau už informavimą. Gimiau 1948 m. 08 18. Esu iš Belgijos. Beveik 20 metų esu kakavos importuoja Prancūzijoje. Turbūt su jumis susisiekiau, kad norėjau padovanoti čekį. Jums tai atrodys šiek tiek įtartina, nors tiesa, kad jūs manęs nepažįstate ir aš jūsų nepažįstu. Mat aš sergu vėžiu smegenų, kuris yra paskutinėje fazėje, o mano gydantis gydytojas ką tik pranešė, kad mano dienos suskaičiuotos dėl mano pablogėjusios sveikatos būklės. Gydytojas paaiškino, kad mano smegenyse yra gumulėlis, aš sergu šia liga 4 m. Leiskite pasakyti, kad aš neturėjau net menkiausios galimybės susilaukti net vieno vaiko savo gyvenime, esu našlė, štai kodėl aš ketinu paaukoti visą savo turtą. Aš beveik pardaviau savo verslą, įskaitant ir medienos eksporto įmonę Prancūzijoje, kurioje gyvenu beveik 21 m. Dalis visų pinigų bus panaudota įvairioms asociacijoms ir pagalbos centrams našlaičiams, benamiams. Nežinau, kurioje veiklos srityje esate, bet norėčiau jums padėti. Šiuo metu turiu 2 000 000 eurų čekį, kurį pasilikau statybų projektui. Būsiu dėkinga, kad padovanosiu jums šiuos pinigus, kad galėtumėte padėti kitiems, kuriems reikia pagalbos. Įgyvendinkite svajones. Susisiekite su savo notare Marianna Preziojo, kuri yra atsakinga už bylą. Ji yra protinga ir sąžininga moteris.“ Parašiau, kad nesitveriu džiaugsmu, gavusi tokį pasiūlymą ir tokią man sunkiai įsivaizduojamą pinigų sumą. Paklausiau, kokius darbus turėčiau padaryti už tokią didelę sumą labdarai. Atsakymas buvo toks: „10 proc. paaukokite bažnyčiai, 10 proc. našlaičiams, o kitus pinigus naudokite savo nuožiūra.“ Dar ilgokai tęsiau susirašinėjimą. Paprasčiausiai buvo įdomu, kiek sukčiams užteks kantrybės žaisti su manimi katę-pelę. Žinojau, kad svarbiausias tikslas – kokiu nors būdu sugraudinti mane taip, kad pateikčiau visas jiems reikalingas žinias apie save. Paklausiau netgi to, ar reikės jiems pristatyti kokius nors dokumentus apie tai, kur išleidau pinigus. Sakė, kad nereikia nieko, nes pasitiki mano sąžiningumu. Tikrai ilgai „tempiau gumą“. Pagaliau sulaukiau – sukčiai nebeištvėrė. Paprašė daugiau nieko nebeklausinėti, nes pinigus tikrai galėsiu panaudoti taip, kaip man atrodo geriausiai, o dabar jiems svarbiausia duomenys apie mane: vardas, pavardė, miestas, telefono numeris, adresas, sąskaitos numeris ir kt. Kai jų nurodymus vykdyti delsiau (žinoma, sąmoningai), nes nebe pirmą kartą susiduriu su įvairaus plauko sukčiais, be to, visa ta situacija labai juokingai atrodė, nes scenarijus vis tas pats: vėžys, senolis arba senolė neturi vaikų, o pinigų, pasak liaudies, kaip šieno, tai ir graudina visus pasakėlėmis. Suprantu, kad ir tikinčių tokiomis nesąmonėmis tikrai yra. Gal net ne vienas. Apie tiesiog iš dangaus nukritusį milijoninį lobį daug kam pasigyriau. Prisikvatojome iki ašarų, kurdami planus, kur tuos pinigus investuosime. Viena pažįstama užsiprašė buto Vilniuje, kita – vilos Maljorkoje, trečia – prabangaus automobilio, ketvirta – pinigų kelionei aplink pasaulį… Paskaičiavau, kad tiems jų norams įgyvendinti pinigų maža. Negana to, man, milijonų gavėjai, iš viso nieko nelieka… Tai kam man tie pinigai (čia suprantantiems humorą). Tada paklausiau, ar greitai aš tuos pinigus gausiu. Atsakė, kad kuo greičiau surašysiu ir jiems atsiųsiu savo duomenis, tuo greičiau ir gausiu. Galiausiai paklausiau, ar jie ne sukčiai. Šioje vietoje susirašinėjimas baigėsi. Negana to, dingo iš kompiuterio ir visas mūsų susirašinėjimas. Įvedus sergančios moters vardą ir pavardę į paieškos langelį, pamačiau liūdną vaizdą – karstą su kryžiumi, o apačioje daug šios moters nuotraukų. Vadinasi, atstok, pavėlavai, milijonų nespėjai pasiimti… Liaudiškai tariant, traukinys nuvažiavo… Gaila moters, bet labiausiai „nuplaukusių“ milijonų. Nepasisekė sukčiams su manimi, o man – su jais… Dar kartą primename – nepasikliaukite sukčiais, nesidžiaukite iš anksto jų siūlomais milijonais, nes, jais susigundę, prarasite viską, ką buvote sukaupę „juodai dienai“…