Pasibaigus savivaldos rinkimams ir suformavus naują valdančiąją daugumą Daiva Pečionė tapo Utenos savivaldybės vicemere ir gavo penkias gana nelengvas kuruojamas sritis : sveikatos apsaugą, švietimą, kultūrą, sportą ir socialinę apsaugą. Praėjo jau daugiau negu 9 darbo mėnesiai. Galima sakyti, kad buvo laiko ne tik susipažinti su padėtimi ir problemomis bet ir jas spęsti. Šiandien Utenos savivaldybės vicemerė Daiva Pečionė atsako į portalo www.utenis.lt žurnalisto Vytauto Kazielos klausimus.
Dabar jau žiūrint iš laiko nuotolio noriu pirmiausia Jūsų paklausti kada buvo lengviau – tada, kai pradėjote, ar dabar, kai esate susipažinusi su padėtimi jums kuruoti priskirtose srityse?
Galima pasakyti, kad gavau pačias jautriausias ir arčiausiai žmogaus esančias sritis, tas, su kuriomis žmogus susiduria vos ne kasdien. Pradžia buvo tikrai sunki. Buvau išsikėlusi sau užduotį pirmiausia aplankyti visas kuruojamas įstaigas, susipažinti, išsiaiškinti. Tai yra apsilankyti visose mokyklose, darželiuose, kultūros, socialinės ir sveikatos įstaigose. Ir tai aš dariau diena iš dienos tris mėnesius. Dar vienas iššūkis buvo tai, kad vos ne visose mano kuruojamose srityse keitėsi vadovai. Keitėsi Utenos ligoninės, Utenos kultūros centro, Utenos daugiafunkcio sporto centro vadovai. Susiklostė paradoksali situacija, kad pradėjus gilintis į vienos ar kitos įstaigos padėtį, man netgi negalėjo paaiškinti tų įstaigų vadovai, nes jų paprasčiausiai nebuvo. Dabar džiaugiuosi, nes su daugeliu vadovų pradėjome dirbti nuo pradžių. Kone daugiausiai gilinausi į švietimo situaciją. Važiuoju ir į 5 mokymus, irį 5 konferencijas, atstovauju savivaldybei Švietimo ir mokslo ministerijos pasitarimuose. Bandau eiti koja kojon su naujausiom žiniom, su mokymosi turinio atnaujinimu, glaudžiai bendradarbiaudama su Utenos švietimo centru. Apibendrindama galiu pasakyti, kad žinau, kuo gyvena kiekviena mano kuruojama įstaiga, su kokiomis problemomis ir iššūkiais jos susiduria. Dabar jau aš pati jaučiuosi tvirtai, todėl mes jau prieiname ir prie tam tikrų problemų sprendimo visose kuruojamose srityse.
Visos jūsų išvardintos sritys yra pakankamai svarbios, bet šiandien daugiau dėmesio skirkime sveikatos ir švietimo įstaigoms. Ir pradėkime nuo sveikatos įstaigų ir pokyčių jose.
Svabiausias pokytis turbūt yra tai, kad pasikeitė arba keičiasi dviejų pagrindinių mūsų gydymo įstaigų vadovai. VšĮ „Utenos ligoninės“ direktoriumi prieš keletą mėnesių pradėjo dirbti Tomas Saladis. Jam tai nemažas iššūkis, nes ligoninėje dirba virš 500 darbuotojų, todėl ir įsivažiuoti reikės laiko. Nežinau, ar visi žino, bet ligoninės administracija iš buvusio elektros tinklų pastato užpalių gatvėje išsikėlė į ligoninę ir įsikūrė buvusių laidojimo namų patalpose Aukštakalnio gatvėje. Taigi ligoninės administracija jau dirba vietoje ir yra lengvai pasiekiama tiek darbuotojams, tiek pacientams. Šiuo metu formuojama jo komanda ir nuo vasario 1 dienos „Utenos ligoninė“ jau turės naują direktoriaus pavaduotoją medicinai. Direktorius yra stiprus, ir netrukus išgirsime ir apie pokyčius šioje įstaigoje. Yra parengta nauja struktūra, kuri dabar yra pristatoma ligoninės darbuotojams. Pagrindinis direktoriaus uždavinys yra gydytojų pritraukimas į Utenos ligoninę. Dirbama labai rimtai: kalbamasi su rezidentais, pasirašyta sutartis su Santariškių klinikomis. Mes nuolat bendraujame su direktoriumi ir aiškinamės, ką reikia padaryti iš savivaldos pusės. Keičiame gydytojų pritraukimo aprašą. Vėl geriname sąlygas. Susipažinę su kitų savivaldybių nustatyta tvarka darome viską, kad išliktume konkurencingi. Tiek darbo užmokesčiu, tiek įsigyjant būstą. Netrukus šis aprašas bus tvirtinamas savivaldybės taryboje, kurį priėmus bus tam tikros naudos ir tai suaktyvins gydytojų pritraukimo procesą. Kita vertus, nieko čia jau nenustebinsi – visoje Lietuvoje jaučiamas gydytojų trūkumas, ir daugelis savivaldybių tokią tvarką jau turi. Kalbantis su gydytojais aiškėja, kad ne viską lemia darbo užmokestis, bet ir aplinka, darbo sąlygos, darbo grafikai. Kalbant apie bendrą ligoninės situaciją, tai atėjęs naujasis direktorius iš karto pastebėjo, kad įstaiga pradeda dirbti nuostolingai. Kada ėmėmės spręsti šią problemą, paaiškėjo, kad ligoninė teikia per mažai paslaugų, o tai lemia ir gydytojų trūkumas. Noriu informuoti, kad ligoninės direktorius nuo vasario pradės dirbti ir kaip chirurgas. Tam gavome ir ministerijos pritarimą. Tai svarbu ir dėl to, kad atsiras glaudesnis direktoriaus bendravimas su darbuotojais. Dirbdamas chirurgu jis geriau matys situaciją, kur ir kas stringa. Mums reikia teikti kuo daugiau paslaugų ir tuo pačiu mažinti eiles. Turi būti glaudesnis bendradarbiavimas su Pirminės sveikatos priežiūros centru. Prasideda Sveikatos centrų kūrimas ir mes daug dirbame šioje srityje. Rašomas projektas, todėl galima pasakyti, kad Utenoje iš tikrųjų vyksta Sveikatos centro kūrimas. Jungiasi „Utenos ligoninė“, Utenos pirminės sveikatos centras ir pora privačių sveikatos priežiūros įstaigų.
Ką reiškia sveikatos įstaigų jungimasis ir ką tai duos pacientui?
Besijungiančios įstaigos ir toliau lieka savarankiškos. Jos turės ir savo vadovus, administraciją ir struktūrą. Visa tai daroma pacientų labui. Siekiama, kad trumpėtų eilės ir patekimo pas specialistą laikas. Jeigu žmogus kreipiasi į vieną įtaigą, tai jis turės galimybę patekti pas bet kurį jungtiniame tinkle esančių įstaigų specialistą. Sveikatos centrų kūrimui mes gauname milijoną 300 tūkstančių eurų iš valstybės. Juos ir panaudosime tiek gydytojų pritraukimui, išdėstymui. Šiais metais prasidės ir priėmimo skyriaus ir reanimacijos atnaujinimo projektas. Padidės priėmimo skyriaus plotas, reanimacijoje padidės lovų skaičius. Priėmimo skyrius pagaliau taps šiuolaikiškas – greitosios pagalbos automobiliai su pacientais atvažiuos po stogu. Tai didelės vertės ir apimties projektas ir žadame jį per pora metų užbaigti. Jau paruoštas techninis projektas, ir jau šiais metais prasidės statybos darbai. Priėmimo skyriaus darbas statybos laikotarpiu nepablogės, jis kaip dirbo, taip ir dirbs. Daugiausiai nusiskundimų ir gauname dėl priėmimo skyriaus darbo. Užbaigus projektą pagerės sąlygos tiek darbuotojams, tiek pacientams, todėl tikimės, kad ir čia problemų bus mažiau. Dabar priėmimo skyrius yra labai apkrautas, nes pacientai čia vežami ne tik iš mūsų, bet ir iš aplinkinių rajonų. Norėčiau pakalbėti ir dar apie vieną naujovę. Pradėjus dirbti naujajam ligoninės direktoriui buvo pasirašyta sutartis su Santariškių klinikomis dėl nuotolinių tretinio lygio konsultacijų. Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, jei mes turime pacientą su infarktu, insultu arba kažkokiomis traumomis ir jam reikalinga tretinio lygio konsultacija, užuot jį gabenus į Vilnių dabar galima susijungti nuotoliniu būdų ir gauti Santariškių klinikų gydytojų rekomendacijas, ar pacientą gabenti į Vilnių, ar gyti Utenoje. Anksčiau ligoniai buvo vežami į Vilnių, apžiūrimi specialistų ir guldymui gražinami į Utenos ligoninę. Dabar to nebereikia, ir tai yra vienas iš naujojo direktoriaus padarytų darbų.
Ilga laiką buvo kalbama apie prastą atmosferą ligoninėje. Ar kas nors daroma šia linkme?
Viena iš užduočių naujajam direktoriui ir buvo mikroklimato įstaigoje gerinimas. Mes suprantame, kad to padaryti per vieną dieną neįmanoma. Svarstome su direktoriumi apie susitikimą su mikroklimato gerinimo specialistais, o gal net ir apie kolektyvo mokymus. Darbuotojų yra daug, visi jie pavargę nuo didelio darbo krūvio. Be to, keičiama struktūra, ir tai palies dalį darbuotojų, todėl tai jiems kelia šiek tiek nerimo.
Pereikime prie situacijos Utenos PSPC.
Prieš mums ateinant dirbti buvęs meras paskutinę darbo dieną pratęsė darbo sutartį su Utenos PSPC direktoriumi antrai kadencijai. Atėję dirbti mes nepuolėme nieko keisti, nors žinojome , kad direktoriui yra pareikšti įtarimai. Susitikę pasikalbėjome, išsakėme savo pageidavimus dėl gydytojų pritraukimo, glaudesnio kontakto su savivalda ir kt. Ir direktorius dirbo toliau. Didesnių problemų nebuvo, kol iš Centrinės projektų agentūros negavome rašto, kad negalime teikti paraiškų, nes direktoriui yra pareikšti įtarimai. Kalbu apie Sveikatos centrų kūrimo projektą, kur gauname 1,3 milijono eurų, Psichikos dienos stacionaro atnaujinimo projektą ir kitus. Susitikę su direktoriumi pasikalbėjome ir priėjome išvados, kad jam reikia pasitraukti. Sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu, dėkui direktoriui, kad jis suprato, jog jo buvimas šiame poste užkerta kelią lėšų pritraukimui. Kol kas direktorių pavaduojančia paskyrėme šeimos gydytoją Loretą Mozūraitienę. Tvarkome dokumentaciją ir netrukus skelbsime Utenos PSPC direktoriaus konkursą. Dirbant buvusiam direktoriui buvo tikrai nemažai padaryta: laboratorija perkelta į pirmą aukštą, sutvarkytos patalpos, sutvarkytas ir puikiai įrengtas odontologijos skyrius. Dabar čia sąlygos ne prastesnės kaip privačioje odontologijos klinikoje. Taigi būsimam Utenos pirminės sveikatos priežiūros vadovui bus keliama užduotis dėl gydytojų pritraukimo ir numatytų projektų vykdymo. Ypač atkreipiant dėmesį į šeimos gydytojų pritraukimą. Dabar pusė šeimos gydytojų yra pensinio amžiaus. Ir jeigu jie išeitų, įstaigai, prie kurios yra prisirašę daugiau nei 33 tūkstančiai rajono gyventojų, kiltų didelių problemų. Todėl nedelsiant reikia imtis šeimos gydytojų pritraukimo. Net ir dabar dirbantiems tenka milžiniškas krūvis. Turime tikrai konkurencingus atlyginimus ir jau dabar galėtume priimti į darbą tris specialistus. Tada būtų galima normaliai suskirstyti apylinkes, sumažėtų krūvis, sutrumpėtų pacientų eilės. Utenos PSPC puikiai susitvarkė pandeminiu laikotarpiu, todėl dabar reikia tik dirbti ir eiti į priekį. Direktoriui taip pat reikės susirinkti savo komandą. Labai keista, kad iki šiol Utenos PSPC neturėjo direktoriaus pavaduotojo medicinai. Tai, manome, labai svarbu – tiek darbu su dabar dirbančiais gydytojais, tiek naujų gydytojų pritraukimu ir turėtų užsiimti pavaduotojas medicinai. Esame įsitikinę, kad tiek ligoninės, tiek poliklinikos vadovai turi turėti pilną komandą. Tada ir problemas bus lengviau spęsti.
O kaip bus su ambulatorijomis ir kaimo medicinos punktais?
Bent jau kol kas, nė vienos kaimo ambulatorijos, nė vieno kaimo medicinos punkto nesiruošiame panaikinti. Praėjusiais metais baigėsi kai kurių punktų patalpų nuomos sutartys, kurias visas mes atnaujinome. Kai kurie punktai duoda nuostolį, bet Utenos PSPC nėra pelno siekianti įstaiga, todėl mes akcentuojame paslaugų prieinamumą ir kokybę. O vyresniems kaimo gyventojams tai ypač aktualu. Nuo šių metų turėsime dar vieną valstybės deleguotą funkciją – pacientų pavėžėjimą pas specialistus. Dabar vyksta paruošiamieji darbai ir sprendimų priėmimas, kuriai įstaigai mes šį darbą atiduosime. Dalis šios paslaugos bus finansuojama valstybės, likusioji iš savivaldybės biudžeto. Ši paslauga tikrai reikalinga mūsų gyventojas. Reikės transporto, pritaikyto vežti ir gulimus ligonius.
Kaip jau sakėte, esate gerai susipažinusi su švietimo sistema. Bet ir čia, kiek suprantu, yra iššūkių. Turiu mintyse mokytojų streiką. Ar ir čia laukiama pokyčių?
Mokytojų streiko metu mes palaikėme glaudų ryšį su profsąjungomis. Tiek meras, tiek aš, buvome susitikę su profsąjungų vadovais. Visada žinojome, kada ir kur mokytojai streikuos, kiek tai truks ir kokie yra jų reikalavimai. Radome bendrą kalbą. Profsąjungų atstovai suprato, kad savivalda gali patenkinti tik dalį jų reikalavimų. Visa kita yra valstybės kompetencijoje. Ką mes galėjome padaryti iš savivaldos pusės, mes tai ir padarėme. Skyrėme dvylika etatų švietimo pagalbai Utenoje. O tai yra 200 tūkstančių eurų iš savivaldybės biudžeto. Taigi mes savo dalį įnešėme. O toliau – nuolatinis darbas ir dėmesys švietimo įstaigoms. Vyksta „Eglutės“ renovacija, teikėme paraišką ir gavome finansavimą „Žiburio“ renovacijai. Kitais metais ir čia prasidės darbai. Atidarėme Krašuonos progimnazijos stadioną. Kiek mes galime, tiek skiriame lėšų švietimo įstaigų infrastruktūrai gerinti. Startuoja „Tūkstantmečio mokyklos“ projektas. Jame dalyvauja septynios mūsų mokyklos ir gauname tris milijonus eurų. Netrukus mokyklos viešai pristatys, kaip jos tas lėšas įsisavins.
Kitas pokytis – po šešiolikos metų vadovavimo švietimo sektoriui iš darbo išėjo Švietimo skyriaus vedėjas Romualdas Kraulišas. Tai buvo jo paties sprendimas. Darbas pakankamai sudėtingas ir įtemptas – žmogus gal šiek tiek pavargo, o gal ir pajuto, kad reikia kiek kitokio matymo. Konkursas jau yra įvykęs, ir mes jau turime naują švietimo skyriaus vedėją. Tai patyrusi švietimo specialistė iš Rokiškio. Naujajai vedėjai nebus kažkokių iššūkių – švietimo tinklas pilnai sutvarkytas, nėra jokių planų ką nors uždaryti ar kitaip pertvarkyti. Naujam vadovui telieka įsilieti į sistemą ir dirbti toliau.
Tačiau yra viena problema, būdinga ne tik Utenai, bet ir visai Lietuvai – senstantys mokytojai. Manau, kad nieko nedarant, ateityje galime turėti rimtų problemų…
Kaip ir sveikatos sistemoje, taip ir švietime šį problema iš tikrųjų egzistuoja. Po 4–5 metų, jeigu nieko nedarysime, gali būti prieita riba. Mes nuolat analizuojame situaciją ir imamės tam tikrų priemonių. Praėjusiais metais pasirašėme sutartį su Vytauto Didžiojo universitetu, kuriame rengiami specialistai. Veikia ir studentų rėmimo programa. Kviečiame studentus teikti paraiškas ir dalyvauti šioje programoje. Mes finansuojame studijas, o jie įsipareigoja po baigimo ateiti dirbti pas mus. Šiais metais yra pasirašytos keturios sutartys. Dvi su būsimais medikais ir dvi su būsimais pedagogais. Ir toliau dirbame prie studentų rėmimo programos aprašo. Lengviname reikalavimus, kad kuo daugiau studentų jomis naudotųsi ir planuotų grįžti dirbti į Uteną. Pritraukti mokytojus taip pat nėra lengva – jie turėtų keltis gyventi į Uteną, o mes pasirūpinti, kad jie turėtų kur gyventi, o jų sutuoktiniai – kur dirbti. Šiais metais mokyklose mokytojų vietos dar pilnai užpildytos. Gal kiek sunkiau ligos ar kitu atveju su jų pavadavimu. Jau dabar turime mokytojų, į darbą važinėjančių iš kitų miestų. Galvojame, kaip ir jiems padėti. Labai svarbu darbas su universitetais ir Utenos prezentavimas. Miestas turi būti patrauklus gyventi ir dirbti. Reikia spręsti būsto įsigijimo ar nuomos klausimą. Dabar gi būsto pasiūla yra menka. Reikia viską daryti kompleksiškai. Šiuo metu tvarkomi esantys sklypai, kad investuotojai galėtų atvažiuoti ir statyti daugiabučius gyvenamuosius namus.
Dėkoju už pokalbį.
