Genovaitė ŠNUROVA
Birželio 29-osios rytą po keletą dienų trukusių karščių vienur naktį, kitur paryčiais pliūptelėjo lietus, draugėn pasikviesdamas ir ištikimuosius palydovus – žaibus ir griaustinį. Galvojau, kad šita trijulė bus gerokai išgąsdinusi turgaus prekiautojus, todėl nebus nei pardavėjų, nei pirkėjų. Klydau, buvo ir vieni, ir kiti. Mat po valandėlės dangus ėmė giedrytis, pasirodė saulė ir iš karto įjungė pačią aukščiausią šildymo padalą. Prekiautojų išties buvo nedaug. Tiksliau, mažai buvo prekiaujančių daržovėmis, medumi, uogomis, o bene didžiausią turgaus erdvę buvo užėmę prekiautojai gėlėmis: pakabinamomis, sodinamomis, vazoninėmis, dekoratyviniais krūmeliais. Manau, sutiksite, kad žemuogė – tikrai kvapni, skani uoga, turinti nemažai geležies ir kitų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų, bet kai jomis prekiaujančio vyriškio paklausiau šių uogų kainos, net loštelėjau išgirdusi – už nedidelį (200 g indelį, tiesa, uogos gal sveria daugiau, nes po lietaus turėtų būti sunkesnės) indelį uogautojas (o gal tik pardavėjas) prašė… 7 eurų. Tai kiek tada kainuotų litras šių skanėstų?
Tęsinį skaitykite 2022 07 02 Utenyje“