Gamtos dievai su mumis elgiasi taip, kaip jiems patiems norisi. Kai
balandžio pabaigoje ir pirmą gegužės dešimtadienį užsimanė pažiūrėti,
kaip atrodys sodai, gėlės, javai ir anksti pasodintos, todėl jau
sudygusios bulvės, pasiuntė šalnas, o tada jau žiūrėjo ir grožėjosi
vaizdais. Jiems nė motais, kad žemdirbiams, sodininkams, žiūrintiems į
tą „grožį“, ašaros byra.
Kažkuris iš dievų, „kuruojantis“ vandens
tiekimą, matyt, atsuka čiaupą ir pamiršta užsukti, todėl kai kurios
pasaulio šalys skęsta, kenčia nuo liūčių, o virš mūsų šalies padangės
jei ir pasirodo koks nors tamsesnis debesėlis, tai tik šiek tiek
sudrėkina kiškio letenos dydžio žemės plotelį.
Sausra ir miškus alina: uogienojus per patį žydėjimą šalnos užklupo, o grybieną karščiai baigia išdeginti.
Kaimo
žmonės pastebėjo, kad iš miško net gyvatės bėga: daug jų tarpumiškių
keliuose yra suvažinėtų. Žalčiai ir į miestelius atšliaužia. Matyt,
tikisi, kad juos kas nors pagirdys pieneliu. Nežino jie vargšai, kad
karvių beveik niekas nebelaiko…
Ko nepriveikė šalnos ir sausra, vilkai pribaigs.
Nuostolių patyrusiems žemdirbiams žadama juos nors iš dalies kompensuoti.
Apie
padėtį Utenos rajone kalbėjomės su Utenos rajono savivaldybės
administracijos kaimo plėtros skyriaus vedėja Raimonda Jankauskiene.
Gerbiama vedėja, ar daug žemdirbių jau kreipėsi dėl šalnų patirtų nuostolių kompensavimo?
Ne, nedaug. Gavome vos keletą prašymų.
Tęsinys 2019 06 26
