Genovaitė ŠNUROVA.Pagaliau ir ūkininkai neištvėrė. Dėl darbų gausos paprastai neturintys laiko jokiems piketams, streikams galiausiai pratrūko. Negana to, dar ir susivienijo – protesto akcijos sutartą dieną vyko visuose Lietuvos rajonuose. Ūkininkai žada netgi visi į Vilnių suvažiuoti, jei ir toliau bus žlugdomi, nesulauks reikiamos pagalbos.
O kaip gyvena Utenos rajono ūkininkai? Su tokiu klausimu kreipiausi į Utenos rajono savivaldybės administracijos Kaimo ir bendruomenių reikalų skyriaus vedėją Raimondą Jankauskienę.
Gerbiama vedėja, papasakokite apie tai, kokie buvo šie besibaigiantys metai Utenos rajono ūkininkams?
Mūsų rajono žemdirbiams šie metai nebuvo lengvi. Beje, kaip ir ankstesnieji. Vis labiau ryškėjantys klimato kaitos reiškiniai – šalnos, sausros, kaitra, liūtys – kasmet sukelia daug problemų visiems sektoriams. Reikia gerai pasukti galvą spėliojant, kokie bus metai, kad pasėtos kultūros duotų laukiamą derlių.
Šiais metais buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali padėtis dėl sausros. Žemdirbiai, nukentėję nuo šių metų pavasarinių šalnų ir vėlesnės sausros, turėjo galimybę kreiptis į savivaldybę dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Gauta 40 prašymų. Nuo šalnų ir sausros daugiausiai nukentėjo uogynai, ankštinės kultūros, javai. Tikimės, kad Žemės ūkio ministerija, kaip ir žadėjo, apskaičiuos patirtus nuostolius ir skirs lėšų jiems atlyginti.
Nemažai nuostolių patyrė ir smulkieji avių augintojai. Smarkiai pagausėjusi vilkų populiacija, maži jų „išėmimo iš gamtos“ limitai lėmė tai, kad lengvu grobiu jiems tapo per 100 avių. Alkaniausi vilkai buvo Daugailių, Kuktiškių ir Sudeikių seniūnijose. Nuostolius, kurie siekė daugiau nei 8,5 tūkst. eurų, padengs Aplinkos ministerija. Tęsinys 2019 12 04
