Vytautas Kazela
Audrius Šimkūnas, dirbantis Utenos kultūros centro garso inžinieriumi, laikomas vienu geriausių šios srities specialistų Aukštaitijoje. Pats Audrius šio fakto nesureikšmina, jo nuomone, tokių specialistų šiame regione nėra labai daug kaip, tarkime, didžiuosiuose šalies miestuose. Viskas ateina su metais, su sukaupta patirtimi. Ir nebūtina baigti kažkokių mokslų. Daug naujo sužinoti galima ir būnant namuose. Svarbiausia žinoti, ko tau reikia. Atsidarai youtube ir viską randi. Garsistu (garsistais jaunimas vadina garso režisierius, garso meno kūrėjus) A. Šimkūnas dirba jau dvidešimt metų. Kokia buvo pradžia? Kaip atsitiko, kad visa tai tapo ne tik darbu, bet ir pomėgiu?
„Aš grojau grupėje. Tais laikais nieko nebuvo. Bepigu dabartiniam jaunimui – jiems visi instrumentai nupirkti ir į rankas paduoti, o mes daug ką darėmės patys. Nusiperki seną nusidėvėjusį daiktą, pats krapštaisi, laidus lituoji. Prisimenu, kai mes savo pirmuosius kūrinius įrašinėjom – iš paprasto „Elfa“ juostinio magnetofono darėme daugiakanalį, keturių takelių magnetofoną. Ir tai mane patraukė, tapo įdomu. Aš pavydėjau tuo laiku Jaunimo pramogų centre dirbusiems garsistams. Galvojau: koks įdomus darbas! Paskui taip atsitiko, kad pats atsidūriau toje vietoje. Iš pradžių buvo sunku. Pasikviečiau draugą iš Kauno, kad supažindintų bent jau su pagrindais, o paskui po truputį ir įsivažiavom“, – prisimena A. Šimkūnas.
Tęsinį skaitykite 2020 07 25 „Utenyje“
