Norėčiau pasidžiaugti Aušros gatvės rekonstrukcija. Tai, ką matau, nuteikia labai džiugiai, nes parodo, kad gyvenu unikaliame mieste.
Mieste, kuriame, priešingai nei kituose Lietuvos ar net ir užsienio miestuose, kuriami kamščiai ten, kur jų nebuvo.
Iki Aušros gatvės rekonstrukcijos sukantieji į kairę tiek „Maximos“ link, tiek į daugiabučių kiemus, tiek į Baranausko gatvę iš paskos važiuojantiems netrukdydavo, nes gatvė buvo pakankamai plati, kad joje išsitektų trys automobilių eilės.
Gi po rekonstrukcijos, kaip sprendžiu iš klojamų blokelių ten, kur dar prieš savaitę buvo važiuojamoji dalis, viena iš pagrindinių Utenos gatvių susiaurės apie pusantro metro ir apie sukančios į kairę mašinos apvažiavimą pro jos dešinį šoną galima bus tik pasvajoti.
Jau nekalbu apie tai, kad piko metu specialiųjų tarnybų transportui su švyturėliais nebus lemta greičiau pravažiuoti, nes įvykdyti KET reikalavimą specialiosios tarnybos automobilį praleisti pasitraukiant į dešinę bus neįmanoma dėl susiaurintos gatvės, o skraidyti automobiliai, kiek man žinoma, dar negali.
Nors gal aš ir klystu, projektuotojams geriau žinoti.
Nežinau, iš kur Utenos valdžia traukia tokius talentingus projektuotojus, tai leidžiančius sukti į kairę tokiose vietose (Basanavičiaus gatvė prie PC „Iki“), kuriose kiti miestai kabina lenteles su draudimu sukti į kairę, tai siaurinančius gatves ten, kur jas reiktų platint, siekiant kuo geresnio pralaidumo.
Tad tikrai – Utena unikalus miestas, nes planas susiaurinti gatves ir sukurti naujus kamščius yra išties unikalus.
Laimingas, kad gyvena unikaliame mieste,
skaitytojas Aidas