Vytautas Kazela
Ieškojo ne derlingesnės,
o gražesnės žemės
Tie, kurie šeštadieniais apsilanko Utenos turguje, įsidėmėjo aukštą barzdotą vyrą ir žvitrią moterį, prekiaujančius kiek neįprasta mūsų mieste savo pagaminta produkcija. Jauna ūkininkų šeima iš Pilvelių augina avis ir ožkas, patys jas melžia, o pieną perdirba. Gamina rauginto pieno tepamą varškę – paprastą, su česnaku ir su Provanso žolelėmis. Dar sudėtingesnis gaminys – puskietis, du mėnesius brandintas fermentinis sūris, taip pat ožkų pieno kefyras ir avių pieno jogurtas.
Panevėžietis Robertas Žvirblis su prancūze Florencija susipažino prieš aštuonerius metus, kai ši savanoriavo Aukštaitijos nacionaliniame parke Palūšėje. Florencija dabar puikiai kalba lietuviškai, nes vos atvykusi į Lietuvą pradėjo mokytis kalbos. Lietuvių kalbos pradmenų užteko pirmai pažinčiai ir netrukus du jauni gražūs žmonės tapo pora. Florencija yra baigusi agronomiją, o Robertas turi ir aukštąjį, ir profesinį išsilavinimą. Kai jauna pora pradėjo planuoti bendrą savo ateitį, abu sutarė, kad nori gyventi ir dirbti kaime.
„Nusprendę ūkininkauti pradėjome ieškoti, kur būtų galima nusipirkti sodybą su žeme. Iš pradžių dairėmės arčiau Panevėžio, o paskui paieškos ribas išplėtėme Utenos link. Aukštaitija mums abiem mielas kraštas. Mano tėvų šaknys Kupiškio rajone, Adomynėje, o Florencija savo pažintį su Lietuva pradėjo nuo Palūšės, be to, žmonos tėviškė taip pat kalvota.
Mums arčiau širdies kalvotas peizažas nei derlingos, bet nuobodžios lygumos. Paieškos truko metus laiko. Daug tada kaimų kaimelių apvažiavome. Ten, kur mums patiko, palikdavome skelbimą, kad pirktume sodybą su žeme. Tokį skelbimą palikome ir Pilvelių kaime. Po kurio laiko paskambino žmogus ir pasiūlė pirkti. Taip mes ir įsikūrėme čia“, – pasakojo Robertas.
Tęsinį skaitykite 2019 10 12 „Utenyje“
