Nuotekų tvarkymo problema – viena aktualiausių Lietuvos aplinkosaugos problemų. Lietuva, tapusi ES nare, įsipareigojo sutvarkyti savo vandens ūkį taip, kad jis atitiktų ES bendrosios vandenų direktyvos nuostatas.
Utenos rajono teritorijoje sėkmingai plėtojama ir vandens tiekimo, ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra. Šių metų lapkričio mėnesį baigtas bandymų etapas ir sėkmingai pradėti naudoti naujieji Leliūnų miestelio nuotekų valymo įrenginiai.
Nauja, moderni, pagal šiuolaikiškas technologijas įrengta nuotekų valykla pakeitė tiek morališkai, tiek technologiškai pasenusius ir neatitinkančius šių dienų poreikių dar 1974 m. pastatytus valymo įrenginius.
Leliūnų nuotekų valykloje pastatyti nauji nuotekų valymo įrenginiai užtikrins nepertraukiamą bei stabilų nuotekų valymo procesą ir nuotekų išvalymą iki reikalaujamų aplinkosauginių parametrų.
Biologiniam nuotekų valymo procesui užtikrinti rangovas UAB „August ir Ko“ įdiegė pažangiausią valymo dumblo klodu technologiją. Filtravimas dumblo klodu (FDK) (angl. VFL – vertical flow labyrinth, liet. vertikaliojo srauto labirintas) – tai viena efektyviausių valymo veikliuoju dumblu modifikacijų, leidžiančių valyti nuotekas ypač efektyviai, geriau, nei tai pasiekiama naudojant įprastinę technologiją.
Šios technologijos esmė yra ta, kad valymo metu veikliuoju dumblu valytos nuotekos prateka pro aerotanko viduje susidariusį skendinčio veikliojo dumblo klodą ir filtruojamos per jį. Filtravimo metu vyksta tolesnis nuotekų švarinimas. Dumblo klode sulaikomos veikliojo dumblo dalelės, kiti valytose nuotekose likę teršalai, mažėja nuotekų bakterinis užterštumas. Dumblo perteklius įrenginyje yra aerobiškai stabilizuotas ir jam nereikalingas papildomas biologinis skaidymas.
Rangovas biologinius nuotekų valymo įrenginius gamina nuo pat 1998-ųjų metų. Per daugiau nei 20 veiklos metų UAB „August ir Ko“ tapo lydere šioje srityje, o bendrovės pagaminti įrenginiai pripažįstami ir aukštai vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šios bendrovės produkcijos asortimentą sudaro tiek individualiems namams, tiek nedideliems miesteliams ar gamykloms skirti biologiniai nuotekų valymo įrenginiai.
Siekiant supaprastinti naujų nuotekų valymo įrenginių eksploataciją, priežiūrą ir sumažinti elektros energijos sąnaudas, technologinis nuotekų valymo procesas buvo visiškai automatizuotas.
Statybos darbai atlikti įgyvendinant projektą „Leliūnų kaimo nuotekų valyklos statyba“ ir buvo finansuojami UAB „Utenos vandenys“ biudžeto lėšomis. Darbų vertė – beveik 138 tūkst. eurų. Sutartis su rangovu UAB „August ir Ko“ pasirašyta 2020 m. liepą. Ši bendrovė parengė techninį darbo projektą. statybos darbai prasidėjo 2021-ųjų pavasarį ir tęsėsi iki šių metų rugsėjo.
Naujoji nuotekų valykla – tai ir puiki investicija į švaresnę aplinką. Nauji Leliūnų miestelio valymo įrenginiai nuotekas išvalo pagal griežčiausius aplinkosauginius reikalavimus, nesukeldami jokios taršos aplinkai. Valyklos našumas – 40 m3 per parą.
UAB „Utenos vandenys“ atstovai ir rangovai atkreipė dėmesį, kad viena didžiausių problemų, su kuria susiduriama eksploatuojant nuotekų tinklus ir nuotekų valymo įrenginius, – savavališkas gyventojų paviršinių (lietaus, drenažo) nuotekų prijungimas prie buitinių nuotekų tvarkymo tinklų.
Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus turi būti naudojama atskirtoji paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo sistema, t. y. paviršinės (lietaus) ir buitinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai.
Pažymime, kad paviršinių kritulių ir drenažinių tinklų prijungimas prie buitinių nuotekų tinklų yra neteisėtas. Paviršinės ir buitinės nuotekos skiriasi savo pobūdžiu, kiekiu ir tarša, tad joms valyti turi būti naudojami skirtingi valymo būdai bei technologijos. Lietaus metu paviršinis vanduo, patekęs į buitinių nuotekų tinklus, padidina bendrą vandens kiekį, patenkantį į nuotekų valyklą, iki kelių kartų. Dėl to sutrinka nuotekų valymo procesas. Taigi, nustačius tokį savivaliavimą, bus surašytas aktas ir pateiktas Utenos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui dėl administracinės nuobaudos skyrimo. Be nuobaudos, pažeidėjas privalės sumokėti ir vandens tiekėjo patirtus nuostolius valant paviršinius vandenis, kurių dydis apskaičiuojamas vadovaujantis LR aplinkos ministro patvirtintomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėmis, o nuostoliai gali būti įvertinti bauda, siekiančia net kelis tūkstančių eurų.
Norinčius išvengti baudų už savavališką naudojimąsi paslaugomis, t. y. savavališkai prisijungusius paviršinių (lietaus) nuotekų tinklus prie buitinių nuotekų tinklų, įspėjame apie galimus patikrinimus bei jų pasekmes ir prašome kuo greičiau paviršinius tinklus (lietaus, drenažo) atjungti nuo buitinių nuotekų tinklų sistemos.
