Genovaitė ŠNUROVA
Banaliai skamba žodžiai, dar banalesnė jų prasmė, kad tėvų nepasirinksi. Tą patį gal galima pasakyti ir apie vaikus, jų irgi nepasirinksi: kokie jau gimė, tokie ir yra.
Ir aš, suprantama, tėvų nepasirinkau. Kai gimiau, brolis jau savo kojomis lakstė ir, sako, man vis stengdavosi į burnytę įbrukti gabalėlį duonos, jei imdavau verkti. Žodžiu, rūpinosi. O tėvai kaip tėvai: mama siuvėja, tėtis muzikantas. Labai neseniai sužinojau, kad jis ir „rimtą“ profesiją turėjo. Sako, kad buvo stalius, kad mokėjo padaryti gražius baldus, ypač spintas, kad nestokodavo užsakymų, bet prie viso to dar ir labai gražiai grojo, turėjo gerą balsą.
Kadangi jis nuolat buvo kviečiamas groti (vestuvės, vardadieniai, jubiliejai, įkurtuvės ir kt.), tai staliaus amatu užsiimti jau laiko nebelikdavo. O per tuos muzikavimus ir į alkoholį įjunko. Pasakojo, kad tuomet žmonės švęsdavo mažiausiai dvi dienas. Po to dar porą dienų šventės kaltininkai muzikantą vaišindavo. Tėčiui pagaliau parsiradus namo, reikėdavo dar poros dienų, kad išsiblaivytų, o tada vėl savaitgalis ir vėl šventė…
Tęsinį skaitykite 2021 12 18 „Utenyje“
