Sausio, vasario ir kovo mėnesiai turtingi istorinių datų: Sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena, Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena, Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena ir t. t. Šiuos mėnesius dažnai norisi pavadinti pilietiškumo laiku. O ką vadiname „pilietiškumu“? Ką sako žodis „tautiškumas“? Kaip su tais dviem žodžiais derinasi „patriotiškumas“? Klausimai trys, bet ne taip lengvai išgvildenami.
Nieko nuostabaus, kad šį pirmąjį metų ketvirtį gausu pilietinių / tautinių / patriotinių akcijų, minėjimų, susitikimų. Vieni galbūt apsiribojame tik vėliavos iškėlimu prie namų, kiti sekame įvykius komunikacijos priemonėse, dalis mūsų dalyvaujame šventėse. Ar per daugiau nei tris dešimtis metų išmokome laisvės pamoką? Ar esame nepriklausomi savo vidumi ir išore? Ar Sausio 13, Vasario 16, Kovo 11 (vasarą – Liepos 6) mums – tik nedarbo dienos? Ar metai iš metų besitęsiančios akcijos provokuoja naujus pjūvius? Ir pagaliau ką tai reiškia? Apie tai kalbasi vertėja ir publicistė dr. Gabrielė GAILIŪTĖ-BERNOTIENĖ, Lietuvos Respublikos Seimo narė Paulė KUZMICKIENĖ, žurnalistė, feisbuko projekto „Tekstai-kontekstai“ redaktorė, naujųjų laikų istorijos magistrė Lina DŪDAITĖ-KRALIKIENĖ ir Leliūnų šv. Juozapo parapijos klebonas, Pakalnių Švč. Trejybės ir Burbiškio Švč. Jėzaus Širdies parapijų administratorius kun. teol. lic. Andrius ŠUKYS. Diskusija ilga, aktuali, skatinanti pamąstyti. Pašnekesį moderavo ir spaudai parengė doc. dr. Irena RAMANECKIENĖ.
Irena: Dažnai girdimos ir iki skausmo pažįstamos sąvokos „tautiškumas“, „patriotiškumas“, „pilietiškumas“. Terminai platūs, kreipiantys į daugelį dalykų pažvelgti kitu kampu. Tad pirmiausia svarbu išsiaiškinti jų esmę. Viena iš „tautiškumo“ reikšmių – tai asmens priklausymas kuriai nors tautai, lojalus atsidavimas jos interesams, daugiausia dėmesio skiriant savo kultūrai.
Tęsinį skaitykite 2023 02 15 „Utenyje“
