Rasa MILERYTĖ
Šiandien savanorystės svarbą suvokia turbūt kiekvienas, kadangi retas kuris renginys, tiek pramoginis, tiek ir labdaros, negali tinkamai funkcionuoti be savanorių įsitraukimo. Savanorystės įdėjas puoselėja ir policijos institucija. Policijos pareigūnams įvairiose veiklose gelbsti policijos rėmėjai. Policijos rėmėjai – tai savanoriai policijos pagalbininkai, kurie padeda palaikyti viešąją tvarką, užkerta kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems pažeidimams. Šiuo metu Utenos apskrityje yra 73 policijos rėmėjai ir 5 jaunieji policijos rėmėjai.
Ugdo empatiją, dosnumą, toleranciją
Kornelija Valavičiūtė kaip policijos rėmėja darbuojasi pusantrų metų. Mergina pamena, kad į policijos rėmėjų gretas stoti norėjo jau būdama septyniolikos, tačiau tąsyk pritrūko drąsos, o vėliau viską išsprendė palankiai susidėliojusios aplinkybės.
„Tapti policijos rėmėja mane paskatino smalsumas ir noras padėti. Studijuodama Utenos kolegijoje teisę, atlikau praktiką Utenos vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje. Praktikos metu galėjau stebėti policijos darbą iš arti, turėjau galimybę dalyvauti policijos veikloje, padėti jiems. Būtent tada prisiminiau savo seną norą ir prisijungiau prie policijos rėmėjų, – pasakoja K. Valavičiūtė. – Mano nuomone, policijos rėmėjų vykdoma veikla padeda kurti saugesnę aplinką, saugesnę mūsų Uteną. Kasmet dalijame žmonėms atšvaitus, primename, kaip svarbu juos nešioti tamsiuoju paros metu. Daugiabučių namų gyventojus informuojame dėl triukšmo, artėjant lapkričio pirmajai primename žmonėms, kad prie kapinių automobiliuose nepaliktų daiktų, o automobilius būtinai užrakintų. Karantino metu padėjome pareigūnams kontroliuoti judėjimą tarp savivaldybių.“
K. Valavičiūtė džiaugiasi, kad policijos rėmėjos veikla padeda jai ugdyti tokias vidines savybes kaip empatija, dosnumas, tolerancija, kantrybė, drąsa, pilietiškumas.
„Be abejo, smagu susipažinti su šauniais komandos nariais ir bendruomenės pareigūnais. Visiems, svarstantiems tapti policijos rėmėjais, rekomenduočiau nedvejoti ir prisijungti. Nedarykite kaip aš, nelaukite 3–4 metų. Jei domitės policijos veikla, norite pamatyti tai iš arti, prisijunkite prie šaunios mūsų komandos – labai šiltai priimame visus norinčius“, – šypsosi K. Valavičiūtė.
Didžiausia padėka –
žmogaus šypsena
Justinas Nikitinas policijos rėmėju yra jau beveik trejus metus. Imtis šios veiklos paskatino dėl asmeninių priežasčių neįgyvendinta svajonė dirbti policijos pareigūnu. Savanoriškai pagelbėti policijai paskatino ir žmona, kuri yra policijos pareigūnė.
Uteniškis pagelbėja pareigūnams viešuose renginiuose, dalyvauja pažintiniuose, prevenciniuose susitikimuose, kurių tikslas – pristatyti policijos ir policijos rėmėjų veiklą. Pašnekovo manymu, į policijos rėmėjų gretas žmonės turėtų ateiti su tvirtu pasiryžimu ginti, saugoti ir padėti.
Policijos rėmėjų veikla pagrįsta savanorystės principu, tai reiškia, kad jai skiriamas laisvas laikas. J. Nikitinas pasakoja, jog niekada neteko gailėtis, kad savo laisvalaikį skiria būtent padėti policijos pareigūnams.
„Policijos rėmėjo veikla yra prasmingas užsiėmimas, suteikiantis galimybę produktyviai praleisti laiką. Kai tik turiu laiko, pats prašau pareigūnų, kad siųstų mane patruliuoti ar duotų kitą užduotį“, – pasakoja J. Nikitinas.
Uteniškis patikina, kad būdamas policijos rėmėju ne tik padeda visuomenei, bet ir labai daug ką gauna mainais: tobulėja kaip asmenybė, mokosi tvarkytis su stresinėmis, įtemptomis situacijomis.
„Bet didžiausia grąža, kokią gali gauti policijos rėmėjas, yra žmogaus, kuriam padėjai, šypsena ir ištartas „ačiū“, – patikina policijos rėmėjas J. Nikitinas.
Padeda užtikrinti
visuomenės saugumą
Policijos rėmėjai – tai savanoriai policijos pagalbininkai, kurie padeda palaikyti viešąją tvarką, užkerta kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems pažeidimams. Pretendentams taikomi tam tikri reikalavimai – asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos ir neteistas.
Kaip pasakoja Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Vytautas Vaiškūnas, policijos rėmėjai dažniausiai dirba renginiuose, viešose šventėse, taip pat gali patruliuoti su policijos pareigūnais, dalyvauja prevencinėse programose, pavyzdžiui, išnešioja po namus informacines skrajutes. Šiaip veiklai policijos rėmėjas turi skirti bent 36 valandas per metus.
Policijos rėmėju gali tapti ne jaunesnis kaip 18 metų asmuo, o jaunuoju policijos rėmėju galima tapti sulaukus 12-os metų. Norintis tapti policijos rėmėju asmuo pateikia prašymą policijos įstaigos ar jos struktūrinio padalinio vadovui. Prašyme jis įsipareigoja vykdyti šiame įstatyme nustatytus policijos rėmėjui keliamus reikalavimus. Prieš įrašant asmenį į policijos rėmėjų sąrašą, tikrinama, ar pretendentas atitinka policijos rėmėjams keliamus reikalavimus. Atitinkančiam policijos rėmėjams keliamus reikalavimus asmeniui organizuojamas mokymas, jį baigęs, asmuo laiko egzaminą.
Policijos pagalbininkus galima atpažinti iš geltonos liemenės su užrašu „Policijos rėmėjas“.
Vedami vidinės motyvacijos
Pasiteiravus, kas žmones motyvuoja tapti policijos rėmėjais, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas pasakoja, kad neretu atveju tai būna dėl objektyvių priežasčių neišsipildžiusi svajonė tapti policijos pareigūnu. Būna ir atvejų, kai jaunieji policijos rėmėjai įstoja į policijos mokyklą, baigia mokslus ir tampa pareigūnais. Be jokios abejonės, į šią veiklą, įsitikinęs V. Vaiškūnas, žmones atveda vidinė motyvacija.
„Kiek teko kalbėti su policijos rėmėjais apie jų motyvaciją, tai jie nori įnešti savo indėlį į saugumą, kad žmonės savo mieste, savo kaime, savo gatvėj, savo kieme jaustųsi saugūs, – sako V. Vaiškūnas. – Manau, kad kuo daugiau policijos rėmėjų turime, tuo labiau visuomenė pasitiki policija kaip institucija.“
Pasigenda įstatyminio reguliavimo
Policijos viršininkas svarsto, kad savanorystė – veikla, į skirtingas sritis įnešanti pozityvių pokyčių ir puoselėjanti bendražmogiškas vertybes. „Būtų sunku įsivaizduoti pasaulį be tokių savanorystės principu grįstų organizacijų kaip „Gydytojai be sienų“ arba be savanorių krašto apsaugoje. Lietuvos valstybingumo istorijoje irgi labai svarbią vietą užima krašto apsaugos savanoriai, kurie atėjo vedami pareigos jausmo. „Savanorystė – neįkainojamas kokybės siekimo rodiklis, nes jei tu esi savanoris, tai stengiesi viską atlikti kuo geriau niekieno neverčiamas“, – įsitikinęs V. Vaiškūnas.
Tačiau policijos viršininkas pabrėžia, kad nors policijos rėmėjų veikla grįsta savanorystės principu, kaip savanorystė tai nėra apibrėžta įstatymu.
„Policijos rėmėjų įstatymas nėra Savanorystės įstatymas. Mano patirtis rodo, kad jeigu šią veiklą apibrėžtume Savanorystės įstatymu, galėtume pasiekti daug geresnių rezultatų. Tarkime, žmogus nori pagelbėti policijos pareigūnams, bet jis nenori patruliuoti gatvėse. Galbūt jis norėtų padėti komunikacijos arba informacinių technologijų srityje. Kol neturime tokio įstatymo, atsiranda apribojimų. Savanorystės policijoje įstatymą turi Estija. Ten dalis savanorių jau gali naudotis policijos automobiliais ir užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą faktiškai kaip policijos pareigūnai.
Norėtųsi, kad toks įstatymas atsirastų ir Lietuvoje, ir, manau, atsiras, nes politikai jau vis daugiau apie tai kalba“, – sako Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas V. Vaiškūnas.
Utenos AVPK archyvo nuotr.
