Rasa MILERYTĖ
Gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuviškąją žemę, švieskis ir šviesk, stiprink valią ir kūną, būk drausmingas ir mandagus, gerbk ginklą, būk tiesus ir teisingas, tesėk žodį, būk budrus, saugok valstybės turtą, brangink šaulio vardą ir Lietuvos garbę – tai dešimt įsakymų, kuriais savo veikloje ir kasdienybėje vadovaujasi Šaulių sąjungos nariai.
Lietuvos šaulių sąjunga įkurta 1919 m. birželio 27 d. Kaune. Šaulių sąjunga – valstybės remiama sukarinta visuomeninė organizacija, vienijanti valstybės gyvenimui ir gynybai neabejingus žmones.
Uteniškis Vytautas Burkša jau apie trejus metus yra įsiliejęs į Utenos šaulių gretas. Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-oji rinktinė jam yra vieta, kurioje gali realizuoti save, įprasminti laiką ir būti su bendraminčiais. V. Burkša sako, kad į Šaulių sąjungą jį atvedė patriotinės vertybės ir meilė gimtajai šaliai. Patriotizmas, sako šaulys, yra užkrečiamas, tad savo pavyzdžiu šaulių veiklos prasmę stengiasi rodyti ir kitiems.
Vytautai, kas jus paskatino tapti šauliu?
Seniai ruošiausi, seniai norėjau juo tapti, seniai tam brendau, o paskutinį žingsnį žengti pasiryžau po to, kai sūnaus draugas įstojo į Šaulių sąjungą. Šnektelėjau su juo ir supratau, kad ir man jau metas. Turbūt nėra vienos priežasties, kodėl tapau šaulys, bet viena pagrindinių – patriotizmas. Būti šauliu yra mano patriotizmo išraiška. Be to, man patinka karyba, mėgstu padėti žmonėms.
Patriotinės nuostatos – šeimos auklėjimas?
Mano šeima – paprasti žmonės: nei rezistentai, nei tremtiniai. Negalėčiau pasakyti, kaip manyje užgimė meilė tėvynei, tačiau patriotizmas paskatino daugiau domėtis Lietuvos istorija, Lietuvos karyba. Bene labiausiai patriotinius jausmus išbudino 1990-ieji. Aš gimiau sovietmečiu ir link suvokimo, kas yra tėvynė, judėjau mažais žingsneliais. Dabar mokyklose vaikus to moko, o kai aš augau, buvo kitaip.
Ar vaikystėje buvote iš tų berniukų, kurie „žaidžia karą“?
Visada žaisdavau žaidimus, susijusius su karu. Įdomiausi žaislai man buvo šautuvai, kareivėliai. Matyt, jau tada manyje budo kažkoks, tik neišreikštas potraukis Šaulių organizacijai. Mokykloje nebuvau pats geriausias mokinys, bet mane traukė humanitariniai dalykai: istorija, geografija, kalbos
O kaip pamenate sovietmetį?
Iš sovietmečio negaliu įvardyti nė vieno dalyko, kuris buvo geresnis nei dabar. Ir man asmeniškai, ir žiūrint plačiąja prasme – žmonėms, tautai. Yra dokumentinių kadrų, kurie rodo sovietmetį. Jei nesi aklas ir kvailas, tai matai, kokie pilki, juodi, nelaimingi žmonės tuose kadruose. Tereikia palyginti dabartines mūsų gatves, mūsų buitį su tuo, kas matyti tuose įrašuose. Lietuva padarė didelį žingsnį į priekį.
Taigi – nusprendėte tapti šauliu. Kokia tai yra procedūra?
Nusprendęs tapti šauliu, užpildai prašymą. Kai visi dokumentai sutvarkomi, šaulių rengimas pradedamas Baziniu šaulių įgūdžių kursu. Kurso metu mokomasi karybos, karinės topografijos, šaudybos, rikiuotės, dalinių veikimo, išgyvenimo gamtoje pagrindų. Susipažįstama su organizacijos veikla, vertybėmis. Vyksta pratybos, įvairios šventės, savanorystės renginiai.
Kokią konkrečiai veiklą vykdote Šaulių sąjungoje?
Padedu visur, kur reikalinga šaulių pagalba. Pavyzdžiui, dabar savivaldybė prašo padėti spręsti pabėgėlių klausimus, važiuojame į Sudeikius, į pasienį ir padedame karo pabėgėliams. Taip pat dalyvauju įvairiose akcijose, tarkim, „Maisto bankas“ prašo pagalbos. Pandemijos metu šauliai padėjo medikams, policijos pareigūnams.
Vienas organizacijos tikslų – ryšių su visuomene stiprinimas, patriotiškumo ir pilietiškumo ugdymas. Kaip tai vyksta?
Šaulių organizacijos nariai yra patriotai ir nėra geresnio mokymo būdo, kaip asmeninis pavyzdys. Šaulių sąjunga daug dėmesio skiria jauniesiems šauliams. Viena veiklos dalių – vaikų patriotinis ugdymas. Vasarą vaikams vyksta stovyklos, kur jie mokomi patriotizmo, disciplinos. Kai kuriems vaikams Šaulių sąjunga galbūt yra pirmoji vieta gyvenime, kur jie iš arti pamato, kaip atrodo pagarba, disciplina, kur supranta, kad mobilusis telefonas nėra vertybė, kad yra kitos, bendražmogiškos vertybės. Tokiose stovyklose vaikai gali pamatyti tai, ko kartais nemato visuomenėje ar šeimoje.
Ar diegti vaikams patriotines, pilietines vertybes – sunkus darbas?
Manau, kad mokyti apskritai sunkus darbas, kad ir ko ar kokiais būdais mokytum. Šaulių sąjungoje galbūt lengviau todėl, kad galima mokyti asmeniniu pavyzdžiu.
Kaip jūs regite – ar Lietuvoje, Utenoje yra daug pilietiškų žmonių?
Man sunku spręsti, nes sukuosi tokioje aplinkoje, kur dauguma yra patriotai. Mano manymu, tokių yra tikrai daug. Žinoma, yra visokių žmonių ir visi turi teisę turėti savo požiūrį, savo pasaulio matymą. Kadangi aš pats esu patriotas, tai mane supa į mane panašūs, panašiai mąstantys žmonės. Kitaip nebūtume draugai. Beje, patriotizmas yra užkrečiamas.
Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas, tapus šauliu?
Visų pirma pasikeitė tuo, kad nebeturiu laisvo laiko. Nebėra klausimų, ką veikti, kur „save padėti“. Jauniems žmonėms tokių klausimų galbūt nekyla, bet kai žmogus ilgiau pagyvena šiame pasaulyje, natūralu, kad jį užklumpa egzistencinės mintys. Kitas dalykas – dabar jaučiuosi didelės organizacijos dalimi. Jaučiuosi esantis savo vietoje, naudingas, jaučiu, kad galiu save realizuoti ir padėti kitiems.
Gal galite pasidalyti gražiausiais arba jautriausiais prisiminimais iš veiklos Šaulių sąjungoje?
Vienas jautriausių prisiminimų – priesaika. Ir ne iš vieno žmogaus esu girdėjęs, kad priesaika – išties svarbus momentas. Be to, įstojus į Šaulių sąjungą valstybinės šventės man iš tiesų tapo šventėmis. Kaskart, kai giedamas himnas, kai rikiuotėje plazda vėliavos, siela pakyla virš žemės.
Įvairiuose viešuose renginiuose šauliai dalyvauja apsirengę uniformomis. Kuo šauliui yra svarbi uniforma?
Manau, kad uniforma svarbi visoms sukarintoms struktūroms. Uniforma įpareigoja, disciplinuoja. Apsirengęs uniformą, tu nebegali elgtis bet kaip, negali daryti bet ko, nes esi organizacijos atstovas. Dėvėti uniformą yra pareiga ir garbė.
Kokius išskirtumėte bruožus, suteikiančius Šaulių sąjungai, kaip organizacijai, stiprybės?
Čia kiekvienas išsikeliam sau vidinius įsipareigojimus, kuriuos vykdome. Man vienas privalumų yra tai, kad Šaulių sąjungos veikloje kiekvienas gali atrasti ir išreikšti save. Kažkam gal labiau rūpi karyba, šaudyba, gyvenimas gamtoje, kažkam – savanorystė, kažkam buvimas šauliu yra patriotizmo išraiška. Manau, Šaulių sąjunga yra tokia stipri todėl, kad kiekvienas čia gali realizuoti savo gebėjimus ir norus. Taip pat svarbu tai, kad čia galime rasti bendraminčių. Ne kartą teko girdėti žmones sakant, kad jų aplinkoje nėra patriotiškų žmonių ir todėl jie jaučiasi kaip balta varna. Juos visada paskatinu ateiti į Šaulių sąjungą ir būti tarp bendraminčių, tarp savų.
Kuo šaulys skiriasi nuo kario?
Šaulys yra sukarintos organizacijos, kurios pagrindinis tikslas nėra kariauti, narys. Šaulys – visuomenės, bendruomenės narys, o jo tikslas – padėti Lietuvai ir, jei reikės, ginti šalį. Šaulių tikslas – vienyti žmones aplink Lietuvos vėliavą. Karys yra profesionalas, kurio pagrindinis tikslas – ginti Lietuvą karo atveju. Šaulių veiklos laukas yra platesnis. Karys daugiau gilinasi į karybą, karinius reikalus, o šaulys labiau telkiasi į visuomenę.
Manau, šiandien, kai Ukrainoje vyksta karas, ne vienam kyla nerimas – o kas, jeigu karas prasidėtų ir Lietuvoje… Ar tokiu atveju šauliai būtų tie, kurie gintų šalį?
Be jokios abejonės. Kariai būtų žmonės, kurie eitų kariauti su priešu, o šauliai eitų padėti gyventojams – ir civiliams, ir ne civiliams. Mano supratimu, šauliai būtų tvirtas užnugaris ir kariams, kovojantiems su priešu. Kai Ukrainoje prasidėjo karas, pirma į galvą atėjusi mintis buvo tokia: ačiū Dievui ar likimui, kad tapau šauliu. Per visą šį laikotarpį jaučiuosi ramus, nes žinau, ką reikėtų daryti, jei ir pas mus nutiktų tokia situacija.
Papasakokite apie savo laisvalaikį, pomėgius, apie tai, kas jums padeda atsipalaiduoti.
Jeigu nesi įsitempęs, tai nereikia ir atsipalaiduoti. O visi mano pomėgiai susiję su Šaulių sąjunga. Domiuosi karyba, karo istorija, sportuoju. Mano gyvenimą galima suskirstyti į kelias didelis dalis – tai yra darbas, sportas ir Šaulių sąjunga. Po šių veiklų lieka tik valgis ir miegas.
Domitės karyba ir karo istorija, tad tikriausiai nemažai skaitote?
Taip, skaitau daug. Pagrindinės temos – apie karą. Esu bibliotekos lankytojas. Kažkada pasiėmiau knygą „Dalai Lamos katė“, tai bibliotekininkė nustebo: kas nutiko, kad tokiomis knygomis susidomėjau. O apie karą esu perskaitęs jei ne viską, tai bent 90 procentų to, kas yra išversta į lietuvių kalbą. Skaitau tiek apie Pirmąjį, tiek apie Antrąjį pasaulinį karus, tiek lietuvių, tiek ir užsienio autorių knygas.
Pokalbio metu kelis sykius užsiminėte apie discipliną. Kiek ji svarbi jūsų asmeniniame gyvenime?
Aukščiausias disciplinos lygis – vidinė disciplina, kuri man labai svarbi. Disciplina apima rytinę mankštą, kurios dažnai labai nesinori daryti, ėjimą į sporto klubą vakare, užuot kritus prie televizoriaus. Manyčiau, jog vyrui, kad ir kokio jis būtų amžiaus, disciplina yra būtina.
Galbūt turite gyvenimo šūkį?
Japonai turi tokį posakį: tikra pergalė – tai pergalė prieš save. Manau, kad tai vienas pagrindinių mano šūkių.
Asmeninio albumo nuotr.
