Utenos sutrikusio intelekto globos bendrijos „Viltis“ ilgametė vadovė Aldona Vėbrienė prisimena, kad organizacijos ištakos siekia 29 metų senumo praeitį: „Tuometinė Utenos medicinos mokyklos vadovybė sukvietė mus visus, turinčius savo šeimose tokių žmonių ir besirūpinančius jų gyvenimo kokybe, ir pasisiūlė mums padėti. Tada mes daug ko nežinojome ir daug ko nesupratome. Tik daug kalbėjome ir daug verkėme. Paskui pabandėme kažką organizuoti, spręsti. Prieš dvidešimt ketverius metus įregistravome „Vilties“ bendriją. Iš pradžių buvo kiti vadovai, o aš nebuvau net valdybos narė.
Pradžioje ir dirbome, ir mokėmės. Mes neįsivaizdavome, koks tai yra darbas. Lankėme ministerijos organizuojamus kursus, o geriausi mūsų mokytojai buvo mūsų vaikai. Greitai pajutome, kad kartu mums yra nepalyginamai lengviau. Mes labai daug kalbėjomės tarpusavyje, mokėmės vieni iš kitų. Pamažu įsitraukiau į šią veiklą ir ėmiau vadovauti. Dabar gal jau norėčiau ir pailsėti, bet negalima visko, kas sukurta, atiduoti į atsitiktines rankas – „Viltis“ daugelį metų buvo mano šeima. Čia neini kaip į darbą – turi tuo gyventi ir atiduoti visą save. Čia nėra poilsio dienų, čia nėra darbo valandų – jeigu yra reikalas, prikelia ir naktį. Bendrijos nariai yra ne tik sutrikusio intelekto žmonės, bet ir jų šeimų nariai.
Klausiate, kas yra „Viltis“? Organizacija vienija žmones, turinčius intelekto, psichosocialinę kompleksinę negalią. Žmogaus gyvenimo kokybė labai daug priklauso nuo jo sugebėjimo gyventi bendruomenėje. Prie bendrijos „Viltis“ veikia dienos užimtumo grupė. Esame socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems projekto vykdytojai. Projektą finansuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ministerijos. Mūsų veiklos – socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas, atkūrimas, mes darome viską, kad žmogus visuomenėje jaustųsi kuo savarankiškesnis. Nuo kasdienių gyvenimo įgūdžių labai daug kas priklauso.
Vyksta individualių gebėjimų grupiniai ir individualūs užsiėmimai. Mokomės ir valgį gaminti, ir skalbti, ir drabužius lyginti. Sąlygas čia tikrai turime geras. Toliau – socialinių įgūdžių ugdymas. Tai bendravimas, savipagalbos grupių veikla. Yra dar ugdymas per amatus. Tai ir mezgimas, ir siuvimas, ir karoliukų vėrimas, dekupažo paslapčių ir kiti mokymai. Ugdome ir pažintines funkcijas – kompiuterinį raštingumą, pasaulio pažinimą per gamtą, aplinką, skaitymą, rašymą. Saviraiškos ugdymas – per dailę, muziką. Teikiame ir individualias paslaugas – tai atvykimas į centrą ir grįžimas namo, pasitikimas, palydėjimas, pagalba namuose.
Turime neįgalų žmogų, kuris gyveno gatvėje, nors turėjo gerą butą. Artimieji jam nieko nepadėjo. Mes jį suradome, pastatėme ant kojų. Ir dabar jam padedame užsiregistruoti pas gydytoją, nuvažiuoti į polikliniką, nusipirkti vaistų. O ir kitiems, kurie gyvena vieni, padedame susimokėti už komunalinius patarnavimus, nusipirkti maisto, drabužių, palydime į vaistinę ir kitas įstaigas. Anksčiau mes turėjome patalpas Aukštakalnyje, dabar savivaldybė mums suteikė puikias patalpas J. Basanavičiaus gatvėje, ir mes už tai esame labai dėkingi. Tiesa, mums labai trūksta nors nedidelės patalpos treniruokliams ir nedidelio sandėliuko. Pasikeitus draugijos buveinei pasidarė labai aktualus pasitikimas ir palydėjimas. Žmogus turi išmokti atvažiuoti pas mus, o vėliau sugrįžti į namus.
Dar viena mūsų veiklos kryptis yra darbinių įgūdžių lavinimas. Daug mūsų žmonių dirba įvairiose įmonėse. Mes padedame jiems bendraujant su darbdaviais, sprenžiant iškilusias atlyginimo ir kitas problemas. Siekiame, kad žmogus įgytų specialybę. Gražiai bendradarbiaujame su Utenos profesinio rengimo centru „Sigerija“, kuriai vadovauja Regina Nakienė. Čia padedame ne tik neįgaliajam, bet ir jo šeimos nariams. Yra moterų, kurios mokėsi floristikos, kirpėjos, apskaitininkės profesijos. Glaudžiai bendradarbiaujame ir su Užimtumo tarnyba.“
Klausydamasis jūsų aš dabar galvoju, kad jums labai gražiai galėtų pagelbėti ir savanoriai. Juk, kaip suprantu, jūsų veikla labai plati, o kaip ir sakėte, labai trūksta darbo rankų.
Savanorių mes tikrai turime. Jų darbą sunku būtų pervertinti. Štai Janina Tervydienė. Ji didelė mūsų pagalbininkė. Mūsų žmonės gauna paramą maistu, ją skiria Europos Sąjunga. Vieni praleidžia terminus, kiti sako, kad atsiimti reikia važiuoti toli. Janina viską sužiūri. Išvežioja neįgaliesiems. Savanoriai labai padeda kelionėse, išvykose, apsilankant renginiuose, juos organizuojant. Pas mus savanoriauja kolegijos dėstytojos Vida Bartašiūnienė, Zita Petravičienė, Zita Ribokienė. Į jas mes galime kreiptis bet kuriuo laiku – mes jau tiek metų kartu!
Tam tikra savanorystės forma yra ir mūsų išugdyta bičiulio pagalba bičiuliui, kai stipresnis padeda silpnesniam. Jie labai atsakingai rūpinasi vieni kitais. Yra viena mūsų mergina, kuri nors ir pati turi negalią, bet labai puikiai nusimano apie vaistus. Ji apsilanko pas mūsų bičiulius, sudėlioja vaistus ir išmoko juos teisingai vartoti. Ji pagelbėja palydėdama ir pas gydytoją. Gal tai kiek ir netikėta savanorystės forma, bet labai žmogiška ir reikalinga.
Tie patys savanoriai su mumis jau daug metų. Kada reikėjo persikraustyti iš vienų patalpų į kitas, į pagalbą atėjo „Angelų pievos“ savanoriai.
„Viltis“ šiuo metu vienija 172 narius, iš jų 69 šeimos nariai, likusieji yra su negalia. Yra 28 neįgalūs vaikai.
